Aplinkosaugininkai: nepaleisdami nė vieno fejerverko, padarysite daug gerų darbų

Kodėl aplinkosaugininkai siūlo atsisakyti fejerverkų:

• Sproginėjantys fejerverkai žmones, gyvūnus ir paukščius gali ne tik išgąsdinti, bet ir apkurtinti, sužeisti.

• Kad fejerverkai būtų spalvingi, juose gausiai naudojamos šviesą dažančios medžiagos. Geltonai dažo natrio, žaliai – bario, raudonai – ličio ir stroncio, oranžiniai – kalcio, violetine – kalio, žalsvai melsva – vario, mėlynai ar žydrai – cezio junginiai. Maišant įvairias druskas, išgaunami norimi liepsnų atspalviai.

• Degimą palaiko polivinilchloridas. Degdamas jis virsta vandenilio chloridu, pasižyminčiu aštriu kvapu.

• Fejerverkams gaminti naudojami ir kiti chloro organiniai junginiai. Be to, pigesniuose fejerverkuose dažnai naudojami sieros junginiai.

„Visi turbūt prisimenate tvermės dėsnį – niekas iš niekur neatsiranda ir niekur nedingsta. Fejerverkui sudegus, visos medžiagos įvairiausiais junginiais, ir toksiškais, pasklinda ore, vėliau nusėda ant žemės. Įkvėpdami dūmų, įkvepiame ir žalingų junginių“, – primena Č. Meržvinskas.

Junginių kiekis kinta pagal konkretaus fejerverko sudėtį, oro sąlygas. Didžiuosiose miestuose esančios oro kokybės stebėjimo stotelės Naujųjų metų naktį registruoja ryškų oro užterštumo kietosiomis dalelėmis ir sieros dioksidu šuolį.

Priklausomai nuo meteorologinių sąlygų, užterštumo padidėjimas dažniausia trunka neilgai, bet kartais, kai oras ramus, teršalai neišsisklaido ir keletą valandų, didžiausią neigiamą poveikį darydami vaikams, nėščiosioms, senyviems ar kvėpavimo takų negalavimų turintiems žmonėms.

Aplinkos apsaugos agentūros duomenys

Be oro taršos, atkreipia dėmesį Č. Meržvinskas, atsisakyti fejerverkų aplinkosaugininkai siūlo ir dėl kitų priežasčių:

• Po švenčių ant žemės lieka kalnai petardų ir fejerverkų tūtelių, kartoninių ar kitų medžiagų kamštelių. Nors dauguma fejerverkų ir petardų detalių (jos pagamintos iš kartono ar popieriaus) gali būti šalinamos į popieriui ir plastikui skirtus konteinerius.

• Pasitaiko nesprogusių pirotechnikos priemonių, keliančių rimtą grėsmę tolimesniam perdirbimui. Jei fejerverkas nesprogo ar radote įtartinų šio tipo atliekų, geriausia jas pristatyti į didžiųjų bei kitų atliekų surinkimo aikšteles.

„Nepirkdami ir neleisdami fejerverkų bei petardų, o tuos pinigus paaukodami (labdarai ar Ukrainos pergalei), neiššausite nė vieno šūvio, bet nušausite kelis zuikius: neužteršite aplinkos, saugosite savo ir kitų sveikatą, pasijusite geriau atlikęs gražų poelgį, o Jūsų auka padės tiems, kuriems dabar labai sunku“, – sako Č. Meržvinskas.