Ar mokėjimas už testus iš savo kišenės tikrai paskatins darbuotojus vakcinuotis? (6)

Seimas galutinai apsisprendė, kad nuo gruodžio 1 d. visi darbuotojai, kurie bus nepasiskiepiję ir nepersirgę už testus turės mokėti iš savo kišenės. Apie tai laidoje „Alfa taškas“ Rimvydas Paleckis kalbėjosi su konservatoriumi, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininku Mindaugu Linge ir su darbo partijos atstove, Švietimo ir mokslo komiteto nare Ieva Kačinskaitė – Urbonienė.

– Mindaugai, kad būtų aiškiau, kokia Prezidentūros pozicija? Neabejoju, kad jūs kontaktuojate su patarėjais, būtų keista, jeigu būtumėte nederinęs šito klausimo. Tikėtina, kad jūs žinote, kokia jų pozicija.

M. Linge: Ne, tikrai nežinau. Pats puikiai prisimenu iš darbo Prezidentūroje laikų, nepaisant to, kad yra priimtas įstatymas, galutinis taškas vis dėlto padedamas Prezidentūroje. Įvertinamos visos aplinkybės, žiūrima į kontekstą, į išsakytus argumentus. Tai kol parašo nėra dekreto, tol tikrai negalima tvirtinti, net ir nujaučiant, koks gali būti sprendimas. Kadangi mūsų komitetas nebuvo pagrindinis, kuris šitą klausimą svarstė, tai tiesiog mes gal mažiau tų institucijų turėjome tokių išankstinių vertinimų.

– Taip, Mindaugai, bet kai svarstė jūsų komitete, neabejoju, Prezidentūros pasiuntiniai turėjo dalyvauti, jeigu yra normalus bendradarbiavimas, jeigu nėra normalaus, tai jie nedalyvavo. Bet kaip šioje šiuo atveju buvo? Jie dalyvavo jūsų komitete, ar ne?

M. Linge: Praktiškai visuose posėdžiuose prisijungė Prezidentūros atstovai, matyt, pagal svarstomus klausimus. Na, jie nebuvo išdykavę ir nebuvo pageidavę išsakyti savo pozicijos iš anksto. Tai ir tame mūsų posėdyje jie nėra savo nuomonės pareiškę.

– Jūs neformaliai irgi su jais nesat kalbėjęs? Jokių indikacijų, jokių nuojautų neturite, ką galvoja prezidentas?

M. Linge: Ne, tikrai asmeniškai neturiu.

Pirmiausia šitas įstatymas, mano akimis, visiškai prieštarauja ir teisinei, ir pandemijos valdymo, ir socialinės nelygybės, ir netgi ekonominei logikai.

– Ieva, kaip jūs matote šitą sprendimą? Manykime, kad įstatymas priimtas, Seime balsų užteko. Prezidentas, jeigu vetuos, vėl bus nauja situacija, bet, tarkim, įstatymas pradeda galioti nuo gruodžio 1 dienos. Kaip jūs matote pliusus ir minusus šito sprendimo?

I. Kačinskaitė – Urbonienė: Pirmiausia šitas įstatymas, mano akimis, visiškai prieštarauja ir teisinei, ir pandemijos valdymo, ir socialinės nelygybės, ir netgi ekonominei logikai, ir aš galėčiau kiekvieną iš tų punktų pagrįsti, tačiau akcentuosiu pagrindinius du.

Pirmas aspektas yra pandemijos valdymo. Eksperimentas su galimybių pasų, kada vakcinuoti, pilnai vakcinuoti ar pilnai imunitetą turintys asmenys galėjo naudotis kontaktinėms paslaugomis parodė, kad tai pandemijos valdymui turi nebent blogos įtakos. Šiuo metu esame pasiekę „aukščiausias“ pozicijas visoje Europos Sąjungoje, tiek pagal susirgimo skaičių, tiek pagal perteklinių mirčių skaičių.

Taigi manau, kad šis įstatymas, kada priversime darbuotojus testuotis už savo pinigus, jisai tikrai neprisidės prie aukštesnių vakcinacijos rodiklių.

Na, ekonomine prasme, tai neteisėtas pareigų perkėlimas, taigi pareigų perkėlimas ant darbuotojo pečių sukels ir ekonominės pasekmės. Ko gero, dalis darbuotojų trauksis iš darbo rinkos, nes, kaip žinome, pas mus nedarbo išmokos yra pakankamai geros, tai turėsime papildomų Užimtumo tarnybos klientų.

Bedarbystė augs, vadinasi, darbuotojų dar labiau trūks. Ekonomikai ir taip pat Lietuvos valstybės biudžetui neišvengiamai turės ir finansinių pasekmių.

– Mindaugai, dėl to, ką Ieva dabar ką tik kalbėjo, kad ir ką mes bedarytumėme, pandeminė situacija esą blogėja ir dėl ekonominės situacijos galit trumpai sureaguoti.

M. Linge: Tai galbūt pradėsiu nuo bedarbystės išaugimo. Tai jau ir dabar, kaip šitas įstatymas numato, kad ne našta ant vien darbuotojo kaip galimybė, bet yra galimybė ir darbdavio. Netgi nesant tokio reguliavimo, jau kai kurie darbdaviai – apie 20 proc. jau ir dabar testuoja savo lėšomis darbuotojus, jeigu jiems yra svarbu išlaikyti juos darbo rinkoje.

Juo labiau, kad šiuo įstatymu mes nesprendžiame užimtumo skatinimo ar bedarbystės klausimų. Šio įstatymo pagrindinis tikslas, kad visuomenė aktyviau vakcinuotųsi. Kol valstybė finansuoja profilaktinius testus darbuotojams, tol jinai skatina vangų jų skiepijimąsi.

Bet pagal vakcinavimo tempą mes praktiškai niekuo nesiskiriame nuo Europos Sąjungos šalių, o kaip ir minėjau, susirgimais ir perteklinėmis mirtimis praktiškai pirmaujame.

– Ieva, iš tikrųjų galite trumpai reaguoti. Esminis argumentas, Mindaugas to net neslepia, kad tai yra dar vienas, sakykime, mandagus paraginimas skiepytis, nors tų mandagių paraginimų vis mažiau, vis siaurėja galimybės tiems, kurie nesiskiepija, kaip jūs tai vertinate?

I. Kačinskaitė – Urbonienė: Pritariu, kad skatinti visuomenę vakcinuotis reikia ir privalu, ir kad iš tikrųjų, norint pasiekti tą bendrą visuomenės imunitetą, mums reikia šitų priemonių. Bet pagal vakcinavimo tempą mes praktiškai niekuo nesiskiriame nuo Europos Sąjungos šalių, o kaip ir minėjau, susirgimais ir perteklinėmis mirtimis praktiškai pirmaujame. Vadinasi, kitos priemonės yra sudėliotas neteisingai, tai yra srautų valdymas, kiek tenka vienam klientui erdvės ir t. t., šie dalykai neveikia.

Kitas dalykas, sąmoningumą reikia kelti pozityviom priemonėm, pavyzdžiui, tos pačios Skandinavijos, ką daro jeigu darbuotojas atsisako vakcinuotis? Jam ir toliau kompensuoja testus, bet siunčia jį į kursus apie vakcinacijos naudą.

Kas pas mus daroma? Nuo rugsėjo 13 d. galimybių pasas, apribota dalis visuomenės nuo įvairių kontaktinių paslaugų tiek viešųjų, tiek ir privačių. Į kai kurias savivaldybes žmonės nebegali patekti ir gauti viešųjų paslaugų, kai kurios medicininės paslaugos tokiu būdu buvo apribotos. Mindaugas sako, kad šio įstatymo užimtumo problemų nesprendžiame, tai ne apie priežastis kalbame, o apie pasekmes ir kokias pasekmes šis įstatymas turės darbo rinkai.

Archyvų nuotr.

Ieva Kačinskaitė – Urbonienė. Fotobankas

– Mindaugai, Galite reaguoti į tai ką Ieva pasakė apie pasekmes darbo rinkai.

M. Linge: Kaip ir minėjau, darbo rinka yra lanksti ir tikrai prisitaiko pagal poreikius. Atvirų duomenų pagalba galima pasižiūrėti, kiek kokiose įmonėse yra vakcinuotų darbuotojų ir žiūrėjus iššifravus pagal didžiausias įmones mes matome pakankamai aukštus rodiklius.

Na, jeigu verslas ar įmonės nori darbuotojus išlaikyti, tai tikrai yra ieškoma būdų. Tuo labiau, kad darbo rinkoje situacija tikrai nėra pati geriausia, apie darbuotojų stygių kalbama visu pajėgumu, tačiau turime ne tik didelį bedarbių skaičių, bet ir didelį dirbančiųjų skaičių, kur kas didesnį negu iki pandemijos. Tai nėra ta priemonė, kuri kažkokį padarytų esminį pokytį, tai yra priemonė skatinti rinktis alternatyvą.

– O dėl skiepų? Tai, ką Ieva kalbėjo apie Skandinaviją, kad reikia įtikinėti žmones, o ne varyti juos į kampą.

M. Linge: Jeigu mes žiūrime į šalį, kuri ir taip turi aukštą vakcinacijos lygį, jeigu mes žiūrime į šalį, kuri turi tikrai puikiau ir geriau išvystytą medicinos sistemą ir kur visuomenės nariai atsakingiau rūpinasi patys savo sveikata. Pasižiūrėkime, kas už mūsų sienos darosi ir kokie sprendimai Latvijoje, kur tikrai užkaito temperatūra labai staigiai. Aišku, ten taip nutiko ir dėl kitokio vakcinacijos, bet ir dėl tų panašių sveikatos, medicinos sektoriaus ydų ir problemų, dėl nepadarytų reformų.

– Ieva, su Skandinavija turbūt iš tikrųjų negalime lygintis ar ne?

I. Kačinskaitė – Urbonienė: Aš tai, ką girdžiu, kad konservatoriai nuolatos yra kažkokiam kare. Ar tai su vienais kariauja, ar šiuo metu šalies viduje. Atrodo, kad kare pateisinamos visos priemonės, aš kategoriškai su tuo nesutinku. Jeigu pažiūrėsime į vakcinacijos lygį ir vakcinacijos procentus – tarp visos visuomenės, ypač tarp dirbančių asmenų, mes turime praktiškai tokius pačius skaičius kaip Europos Sąjungos vidurkis, jie niekuo nesiskiria negu kitose šalyse.

Prasčiausia situacija pas mus yra su vyriausiais mūsų visuomenės nariais, tai reikia ir orientuotis, ir fokusuotis į rizikos grupes. Bet kas yra padaryta dėl tų rizikos grupių? Nuo pat pandemijos pradžios, kai atsirado vakcinos, opozicija sakė, kad reikia ieškoti priemonių, kaip kontaktiniu būdu prieiti prie tų rizikos grupių ir bendrauti. Turi būti mobilios grupės sudarytos ne šiaip sau iš kažkokių tai paštininkų, bet iš bendruomenės narių, autoritetingų žmonių, seniūnų, seniūnaičių, kurie kalbėtųsi su bendruomenės nariais.

Kitas dalykas – iki šiol nėra aiškios informacijos apie vakcinas.

Taip, yra bendroji informacija, kad visos vakcinos saugios, patikimos, prašom skiepytis, bet, pavyzdžiui, žmonės labai dažnai žmonės klausia, kuri vakcina labiau tinka prie onkologinių ligų, kuri vakcina prie kitų susirgimų? Tokios kompetentingai pateiktos informacijos plačiai, viešai pristatomos tiek per televizijos programas, tiek interneto svetainėse – jos labai trūksta.

– Mindaugai, gal iš tikrųjų šita valdžia dar kažko nepadarė, kad žmonės suvoktų, jog vakcinos iš principo yra saugios?

M. Linge: Matyt, priemonės gali būti pačios įvairiausios, ir dėl Ievos įvardintos sudėtingos vyresniųjų amžiaus situacijos, tai kita priemonė buvo, kuri taip pat nebuvo su dideliu malonumu priimta – 100 eurų paskatinimas vyresnių negu 75 m. asmenų.

Na, o tai, kad profsąjungos arba dėl to, kad skiepai galėtų būti plačiau nušviečiami, tai, man atrodo, ieškantys tų atsakymų gali rasti, juo labiau kad yra ir medikai skatinami, jiems irgi finansiškai apsimokės suteikti daugiau informacijos žmonėms apie skiepus. Ne seniūnas gali geriausiai apie vakcinos patikimumą kalbėti, o specialistai, sveikatos specialistai, kurie ir dirba toje srityje.

– Ievą, kokią jūs matote situaciją po Naujų metų, jeigu įstatymas įsigalios?

I. Kačinskaitė – Urbonienė: Bijau, kad darbuotojų trūkumas dar labiau didės, reiškiasi verslai lėtės, ekonomika galimai lėtės, biudžeto surinkimas mažės ir turėsime dar didesnius įsipareigojimus skolintis.

– Ar Darbo partija kreipsis į Prezidentą dėl šito įstatymo vetavimo?

I. Kačinskaitė – Urbonienė: Manau, kad taip.

 

Negi valdantieji tokioje neviltyje, kad nesuvokia jog prievarta sukelia atvirkstine reakcija. Labiausiai zmones atgraso skiepytis prievarta ir tai, kad vakcinuoti zmones irgi lengai uzsikrecia ir sega. Testavimas viena is veiksmingiausiu prevenciniu priemoniu. Mokami testai - didziule klaida.
Blogas sprendimas, 2021-10-25 07:41
Vardas, tai grynai pagal komunistines normas veikiantis Vaclovas. Kada komunistai valdžios struktūrose nugaiš ?
To Vaclovas, 2021-10-24 22:23, 2021-10-25 03:44
Tikrai blogiau nebus! Gana šokt pagal antivakserininkų dūdelę ir laidot krūvom kasdien žmones.Nenori dirbt, tegul nedirba, nepatinka tvarka, tegul sėdi namie.
Vaclovas, 2021-10-24 22:23
Sidebar placeholder