Gimstamumą skatinti norima papildoma pensija

Seime dar vasarį įregistruotos Valstybinių pensijų įstatymo pataisų projektas, kuris jas numatytų platesniam daugiavaikių tėvų ratui.

Parlamentarės Ligitos Girskienės inicijuoti pakeitimai siūlo, kad antrojo laipsnio valstybinę pensiją galėtų gauti motinos ar tėvai, išauginę tris ir daugiau vaikų. Šiuo metu tokia teisė numatyta tik penkis vaikus užauginusiems tėvams.

„Penkių vaikų kriterijus faktiškai eliminuoja didžiąją dalį šeimų iš galimybės pretenduoti į šią paramos formą ir neskatina platesnio gimstamumo augimo. Sumažinus ribą iki trijų vaikų būtų užtikrintas proporcingesnis valstybės indėlio pripažinimas, realiai paskatintas gimstamumas bei sumažinta socialinė atskirtis tarp šeimų, kurios prisideda prie demografinio tvarumo, tačiau dėl objektyvių ekonominių ir socialinių aplinkybių nesiryžta ar negali auginti penkių ir daugiau vaikų“, - teigiama pataisų aiškinamajame rašte.

Praėjusią savaitę Seimas pritarė projektui po pateikimo ir žada prie šio klausimo grįžti birželį, o iki tol jis bus svarstomas komitetuose.

Statistikos duomenimis, Lietuvoje yra apie 27 tūkst. šeimų (2021 m. duomenys), auginančių tris ir daugiau vaikų. Antrojo laipsnio valstybinę pensiją šiuo metu gauna apie 8,4 tūkst. žmonių, tačiau kiek iš jų yra daugiavaikės mamos, tiksliai nenurodoma, nes šią pensiją gauna ir kraujo donorai, nuo represijų nukentėję ir kiti asmenys.

Bet kokiu atveju tai reiškia, kad priėmus įstatymą galimų pensijos gavėjų skaičius išaugtų kelis kartus.

Įstatymo rengėjai preliminariai skaičiuoja, kad tokios iniciatyvos įgyvendinimas papildomai galėtų kainuoti apie 36 mln. eurų per metus. Svarstant projektą Seime buvo balsuota ir dėl kreipimosi į Vyriausybę išvados, tačiau tokiai iniciatyvai nepritarta. Vis dėlto, kadangi siūlymas tiesiogiai susijęs su valstybės finansais, Vyriausybės vertinimas neišvengiamai bus reikalingas.

Šiuo metu antrojo laipsnio valstybinė pensija (148,56 euro) skiriama tik mamoms, išauginusioms penkis ir daugiau vaikų. Tėvams ji gali būti skiriama tik išimtiniais atvejais – kai nėra motinos arba ji neatitinka nustatytų kriterijų. Vis dažniau keliamas klausimas, ar toks pensijos dydis šiandien yra pakankamas.

Pasak L. Girskienės, vienas pagrindinių jos siūlomo įstatymo tikslų – mažinti socialinę atskirtį tarp moterų.

„Tikslas yra mažinti socialinę atskirtį tarp moterų, kurios augino vaikus ir prisidėjo prie demografinės situacijos Lietuvoje, ir tų, kurios rinkosi karjerą. Dabar išeina, kad mamos ar tėvai, kurie buvo vaiko priežiūros atostogose, netenka dalies socialinių garantijų ir dėl to nukenčia“, – teigė parlamentarė.

Anot jos, siūlymas taip pat yra ir simbolinė padėka gausioms šeimoms.

„Kitas tikslas – taip padėkoti šeimoms, kurios atsisakė dalies galimybių siekti karjeros ir pasirinko auginti daugiau vaikų“, – sakė L. Girskienė.

Ji taip pat pripažįsta, kad tokios priemonės poveikį gimstamumui išmatuoti sudėtinga, tačiau tikisi, jog tai galėtų tapti papildoma paskata.

„Jeigu moteris svarstytų turėti daugiau vaikų ir žinotų, kad dėl to labai nenukentės senatvėje, gal tai padėtų apsispręsti“, – svarstė ji.

Tuo pat metu Seimui teikiamos ir kitos iniciatyvos, skirtos mažinti finansinę naštą šeimoms.

Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo, kad šeimoms, kuriose gimsta antras ir paskesnis vaikas, penkerius metus nereikėtų mokėti gyventojų pajamų mokesčio. Skaičiuojama, kad per metus už vieną vaiką būtų galima susigrąžinti apie 4–5 tūkst. eurų, o per penkerius metus – iki 20 tūkst. eurų.

Siūlymas logiškas, bet reikalauja finansinio pagrindo

Tačiau tampa akivaizdu, kad pavienių iniciatyvų demografijos problemai spręsti jau nepakanka – Seimas daugumos balsais priėmė rezoliuciją „Dėl Lietuvos demografinės padėties ir žmogiškojo kapitalo plėtros“, kuria iki 2030 metų įvardyti pagrindiniai valstybės prioritetai – nuo diasporos susigrąžinimo ir emigracijos mažinimo iki šeimos stiprinimo, švietimo investicijų ir darbo rinkos aktyvinimo.

Balsavimas už šį dokumentą išreiškia platų politinį sutarimą dėl demografinės politikos krypties.

Seimo Ateities komiteto pirmininkas Vytautas Grubliauskas sako, kad delsimas spręsti gimstamumo problemas neišvengiamai reikš didesnį spaudimą migracijos politikai.

„Jeigu mes nesprendžiame demografinių problemų visu rimtumu, teks spręsti migracijos klausimus. Viena problema sukelia kitą – neretai dar sudėtingesnę“, – teigia parlamentaras.

Komentuodamas kolegės siūlymą, jis pabrėžia, kad iniciatyva yra suprantama, tačiau būtina įvertinti valstybės finansines galimybes.

„Tai tikrai suprantama iniciatyva, kalbant apie demografiją. Tačiau tokie sprendimai reikalauja Vyriausybės išvados, nes kalbame apie nemažas sumas“, – sako jis.

„Blogiausia būtų pažadėti, o vėliau pasakyti, kad neturime galimybių. Tai sukeltų nusivylimą“, – priduria politikas.

Prioritetas – ilgalaikiai sprendimai ir platesnis požiūris

Diskusijose dėl valstybinių pensijų išryškėja ir platesnė dilema: ar geriau mokėti didesnes išmokas mažesniam skaičiui šeimų, ar mažesnes – bet platesniam ratui.

„Natūralu, kad visiems mokėti daug valstybė šiuo metu tikrai negali. Ypač turint omenyje dideles išlaidas gynybai, kurios riboja finansines šalies galimybes“, – sako V. Grubliauskas.

Minėta Seimo rezoliucija yra žingsnis, kuriuo siekiama suvienyti skirtingas iniciatyvas ir ieškoti bendros strategijos.

„Demografija šiandien tampa vienu didžiausių iššūkių po valstybės saugumo ir atsparumo. Tai jau suvokia visos valdžios grandys“, – teigia V. Grubliauskas.

Pasak politiko, svarbios ne tik finansinės priemonės, bet ir bendras visuomenės požiūris.

„Ne viskas yra tik pinigai. Labai svarbus yra požiūris – visuomenės, institucijų, darbdavių. Tai nieko nekainuoja, bet turi didelę reikšmę“, – sako jis.

Anot V. Grubliausko, valstybės politika turėtų aiškiai parodyti daugiavaikių šeimų svarbą.

„Motyvacija turėti daugiau vaikų turi būti stiprinama. Tai yra investicija į valstybės ateitį“, – pabrėžia politikas.