Atidengta memorialinė lenta, skirta prieš 200 metų Palangoje viešėjusiam Adomui Mickevičiui

Ji papuošė „Ramybės“ kultūros centro pastatą, esantį Vytauto g. 35 – jo vietoje anksčiau stovėjo namas, kuriame buvo apsistojęs garsusis poetas. 

Į memorialinės lentos atidengimo renginį susirinko kultūros bendruomenė. Į susirinkusius besikreipęs Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus pirmiausia padėkojo už gražią iniciatyvą įamžinti A. Mickevičiaus apsilankymą Palangoje pastato savininkei Gaivai Samukienei.

Meras atkreipė dėmesį, jog Palanga visais laikais traukė žmones kaip kurortas, kuriame galima sustiprinti sveikatą.

Paminėdamas žymiojo A. Mickevičiaus apsilankymą Palangoje bei atidengdamas poetui skirtą atminimo lentą kurortas, pasak Š. Vaitkaus, turės dar vieną traukos vietą, dominančią ne tik palangiškius, bet ir turistus.

Palangos kurorto muziejaus direktorė Virginija Paluckienė renginio metu atkreipė dėmesį, jog Adomo Mickevičiaus kūryba paliko gilų pėdsaką lietuvių kultūros ir literatūros istorijoje.

Ji sutelkė ir formavo XIX a. skirtingomis kalbomis kalbančių Lietuvos žmonių – lietuvių, lenkų, gudų – lietuviškąjį patriotizmą, susiejo jį su Lietuvos istorine atmintimi ir su vieta, gimtine.

19 amžiuje „tėvynė Lietuva“ buvo suvokiama remiantis Adomo Mickevičiaus literatūros kūriniais.

„Būtent šioje vietoje lygiai prieš 200 metų, Adomas Mickevičius lankydamasis Palangoje buvo apsistojęs, norėdamas pataisyti pablogėjusią sveikatą „maudynėmis jūroje“, kaip jam buvo rekomendavę gydytojai.

Pats Adomas Mickevičius apie savo kelionę draugui rašė „Važiuoju į Palangą!

Turėsiu malonią palydą ir nebrangią viešnagę. Tuo metu Palanga buvo dar nedidelis žvejų miestelis, negausiai lankomas poilsiautojų.

Tikras sutapimas, jog tais pačiais, 1824 metais prasidėjo ir grafų Tiškevičių epocha Palangoje, kai Mykolas Tiškevičius įsigijo Palangą, o vėliau jo vaikaitis Juozapas Tiškevičius įkūrė geriausioms Europos vasarvietėms nenusileidžiantį kurortą.

Grafai Tiškevičiai, vertindami Adomo Mickevičiaus atminimą, savo statomas vilas vadino jo kūrinių herojų vardais. Vila „Aldona“ pavadinta herojės iš poemos „Konradas Valenrodas“ vardu.

Vila „Gražina“  – iš analogiško pavadinimo poemos. Taip pat – vila „Svitezis“, priklausiusi grafaitei Marijai Tiškevičiūtei, o vėliau – kunigaikščiui Mykolui Oginskiui, pavadinta tokiu pačiu Adomo Mickevičiaus baladės vardu.

O pats Adomas Mickevičius, nors ir gyvendamas toli nuo Lietuvos, taip pat neužmiršo Palangos – 1828 m. išleistoje poemoje „Konradas Valenrodas“ paminėjo Palangos vardą, štai tokiomis eilėmis: „...Bet Palangos toj pakrantėj, kur krūtimis triukšmingai jūra baltuodama blaškos ir iš žiočių putotų smėlį sruvenantį pila...“.

Kūrinys Konradas Valenrodas XIX a. pabaigoje buvo skaitomas kaip lietuvių tautinio atgimimo „vadovėlis“, – kalbėjo V. Paluckienė.  

Tą pačią dieną, liepos 18 d., 20 val. Palangos kurhauzo koncertų salėje vyks Adomui Mickevičiui skirtas koncertas „Mickevičius dainose“.

Jo metu publikai koncertuos talentingi Lenkijos muzikantai – Renata Drodz (sopranas) bei pianistai Artur Jaron ir Magdalena Trzebinska.

Liepos 19 d., penktadienį, 16 val. Palangos kurorto muziejus pakvies į renginį „Pokalbiai apie Adomą Mickevičių“. Alicija Dzisevič (Vilniaus universiteto Adomo Mickevičiaus muziejus) kalbės tema „Adomo Mickevičiaus jaunystė: darbai, poilsis ir meilė“, Eduardas Budrys (Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka) – tema „Adomo Mickevičiaus kūryba kaip metafizinis epochos atspindys“.