Atmintinų dienų kalendoriuje gali atsirasti dvi naujos dienos

Antradienį Seimas po svarstymo pritarė tai numatančioms Atmintinų dienų įstatymo  pataisoms. Jas palaikė 110 Seimo narių, 1 buvo prieš, 1 susilaikė.  Įstatymo pataisos dar turės Seime įveikti priėmimo stadiją.

Tradiciškai skeptiškai naujų atmintinų dienų atsiradimą vertina Seimo narys konservatorius Kęstutis Masiulis. Pasak jo, yra daug reikšmingų dalykų, kuriuos galima būtų švęsti, taip pat yra daug problemų, kurias reikėtų aktualizuoti.

„Bet vieną dieną paskelbus per metus atmintina, problemos nesprendžiamos, jas reikia spręsti kiekvieną dieną“, – iš Seimo tribūnos sakė K. Masiulis.

Jis žadėjo palaikyti tik Vilko vaikų atminimui skirtą dieną, kuri yra unikali, nes niekur kitur jos nėra.

Tuo tarpu Seimo narė Rūta Miliūtė ragino parlamentarus palaikyti šiais metais jau antrą kartą Lietuvoje paminėtą Pasaulinę mamų psichikos sveikatos dieną.

„Atmintinos  dienos savaime problemų nesprendžia, bet  atkreipia dėmesį į problemas.(...) Padarykime viską, kad mamos būtų išgirstos, matomos“, – kvietė R. Miliūtė.

Anot jos, 1 iš 5 pagimdžiusių moterų susiduria su rizika susirgti pogimdyvine depresija. Manoma, kad daugiau nei 75 proc. atvejų pogimdyvinės depresijos atvejų lieka nediagnozuoti, nes moterys nesikreipia pagalbos.

Į atmintinų dienų sąrašą jau yra įtraukta spalio 10-oji – Pasaulinė psichikos sveikatos diena.

2016-aisiais nevyriausybinių organizacijų iniciatyva skirtingose pasaulio šalyse pradėta minėti Pasaulinė mamų psichinės sveikatos diena.

Rugsėjo 14-oji pasirinkta minėti Vilko vaikų atminimą, nes buvę Rytprūsių krašto vokiečių vaikai 1991 m. rugsėjo 14 d. pirmą kartą organizavo susitikimą Klaipėdoje, o vėliau kreipėsi dėl bendrijos „Edelweiss“ įregistravimo.

Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Jurgita Šiugždinienė, pateikdama Seimui siūlymą dėl Vilko vaikų atminimo dienos, yra sakiusi, kad ji prisidės prie Lietuvos įvaizdžio gerinimo, mokslinių tyrimų, padės stiprinti bendradarbiavimą su Vokietija.

Vilko vaikai Lietuvos atminties kultūroje atpažįstami kaip nepilnamečiai vaikai, kurie Antrojo pasaulinio karo pabaigos ar pokario metais dėl bado pėsčiomis, vežimais ir prekiniais traukiniais pasiekė sovietų okupuotą Lietuvą, ieškant maisto ir prieglobsčio.

Rytprūsių krašto vokiečių vaikų sovietų Lietuvoje galėjo būti nuo 6 iki 8 tūkstančių.

Siekiant aktualizuoti Vilko vaikų atminimą, Atmintinų dienų įstatymo pataisas inicijavo organizacija „Edelweiss – Wolfskinder“.