Seimas pritarė: kartelė dešimtokams įgyti pagrindinį išsilavinimą – nuo 2029-ųjų

Nuspręsta, kad minimalus pasiekimų slenkstis – privalomas ketvertas – bus pradėtas taikyti nuo 2029-ųjų.

Už tai, kad įstatymas būtų priimtas su šalies vadovo pasiūlymais, balsavo 98 parlamentarai, prieš buvo trys, susilaikė du Seimo nariai.

Kiek anksčiau prezidento vyriausioji patarėja Jolanta Karpavičienė teigė, kad G. Nausėdos nuomone, pagrindinio išsilavinimo įgijimas neturėtų būti siejamas vien su oficialiu pagrindinio ugdymo programos baigimu ir dalyvavimu Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinime (PUPP). Valstybės vadovo įsitikinimu, norint įgyti pagrindinį išsilavinimą, minimalus žinių lygis turi būti privalomas.

Konservatorius Liutauras Kazlavickas pabrėžė, kad būtina gerinti ugdymo kokybę, o ne mažinti reikalavimų išsilavinimui įgyti.

„Tikimės, šiandien vieningai pasiųsime aiškią žinią (Švietimo, mokslo ir sporto) ministerijai – užtenka mažinti reikalavimus ir pagaliau pradėkime gerinti pačius rezultatus, stiprinti pagalbą, mažinti pasiekimų atotrūkius ir tinkamai pasiruoškime PUPP kartelės įvedimui“, – sakė jis.

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas antradienį priėmė siūlymą Vyriausybei į savo veiklos planą tarp prioritetų įtraukti PUPP rezultatų gerinimą.

Seimo narys atkreipė dėmesį, kad moksleivių pasiekimų rezultatai skiriasi savivaldybėse.

„Vienose savivaldybėse matome, kad atotrūkiai yra 7–9 proc., kitose yra milžiniški – 44– 46 proc. Tokio atotrūkio negalime tikrai pagrįsti jokiais vaikų gebėjimais. Akivaizdu, kad dalyje šalies savivaldybių neužtikriname kokybiškos pagalbos, kad visi vaikai gebėtų pasiekti kartelę“, – teigė jis.

Parlamentaras vylėsi, kad 2029 metais nebebus kartojama, jog PUPP kartelė dešimtokams tebėra neįveikiama.

Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narė, teisingumo ministrė Rita Tamašunienė teigė, kad jaunam žmogui visada reikia duoti šansą. Anot jos, net 40 proc. moksleivių, dešimtoje klasėje gavę neigiamus PUPP vertinimus, nueina į gimnaziją ir išlaiko brandos egzaminus.

Jos įsitikinimu, PUPP slenksčio neįveikę moksleiviai turėtų būti priimti į profesines mokyklas ir ten galėtų įgyti vidurinį išsilavinimą.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė socialdemokratė Jurgita Šukevičienė teigė, kad vienas patikrinimas neturi užverti mokiniui kelio tęsti mokymąsi.

„Mes nenorime žemesnės kartelės mokiniui, norime stipresnės sistemos, kuri padėtų jam tą kartelę pasiekti. Ir iš tikrųjų reikia ir standartų, ir reikalavimų mokiniams, tačiau diskusija yra ne apie reikalavimų atsisakymą, o apie tai, ar valstybė ir švietimo sistema padėjo mokiniui jiems pasirengti. (...) Tikslas turi būti ne skaičiuoti neperžengusiuosius kartelės, o padėti kuo daugiau mokinių ją pasiekti“, – kalbėjo ji.

„Valstietis“ Valius Ąžuolas ragino švietime nebedaryti eksperimentų ir leisti šios srities žmonėms ramiai gyventi.

Dėl vetuoto Švietimo įstatymo pakeitimo parlamentarai antradienį susirinko į neeilinę sesiją.

Liepos viduryje Seimas socialdemokratų iniciatyva buvo visiškai atšaukęs 2022 metais priimtą ir šių metų rugsėjo 1-ąją turėjusį įsigalioti reikalavimą dešimtokams gauti mažiausiai ketvertą, kad įgytų pagrindinį išsilavinimą.

Šiuo metu PUPP yra privalomas visiems dešimtokams, tačiau jo rezultatai iki šiol neturėjo įtakos perkėlimui į aukštesnę klasę ar išsilavinimo pažymėjimo gavimui.

Priėmus prezidento veto, nuo 2029-ųjų rugsėjo moksleiviai, nepasiekę minimalaus keturių balų įvertinimo, pagrindinio išsilavinimo neįgis.