Pasak I.Segalovičienės, šiuo metu svarbu tinkamai nustatyti galimas pasitraukimo iš kaupimo sistemos sąlygas. „KT patvirtino prezidento ne kartą išsakytą poziciją, kad žmonės turi teisę į pensijų fonduose jų sukauptas lėšas, nes tai jų nuosavybės teisė. Labai svarbu šioje vietoje dėti tašką. Kadangi principas ir tikslas patvirtintas, toliau viskas turi virsti konkrečiais uždaviniais ir veiksmais. Turime tinkamai nustatyti pasitraukimo iš kaupimo sąlygas, čia bus labai didelis uždavinys ir Vyriausybei, kuri, tikėtina, siūlys sprendimus, ir Seimui", - pažymėjo šalies vadovo Gitano Nausėdos patarėja.
I.Segalovičienė aiškino, kad sąlygos dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo sistemos galėtų būtų įvairios - ir dėl sveikatos problemų, ir dėl poreikio žmogui įsigyti pirmąjį būstą. Ji taip pat akcentavo poreikį peržiūrėti išmokų sistemą bei automatinio įtraukimo į kaupimą sąlygas. Ir dar - kad keliami klausimai būtų išspręsti dar Seimo pavasario sesijos metu.
„Vakaro žinios" primena, kad KT nusprendė, jog Pensijų kaupimo įstatyme numatoma ribota galimybė pasitraukti iš pensijų kaupimo fonduose pažeidžia Konstituciją.
2023 m. spalį Seimas po pateikimo nepritarė prezidentūros inicijuojamiems pakeitimams pensijų kaupimo sistemoje. G.Nausėda siūlė Pensijų kaupimo įstatyme numatyti pensijų kaupimo dalyviui teisę vieną kartą per visą dalyvavimo kaupime laiką gauti vienkartinę ne didesnę kaip 25 proc. sukaupto turto dydžio išmoką.
Tačiau parlamentas po pateikimo pritarė liberalo Jono Varkalio siūlymui suteikti galimybę tiek sulaukusiems, tiek nesulaukusiems pensinio amžiaus pensijų fondų dalyviams gauti ne tik periodines išmokas, bet ir vieną kartą iš savo sukaupto turto išsiimti 10,8 tūkst. eurų. Visgi Seimas nusprendė toliau projekto nesvarstyti, kol nebuvo sulaukta KT nutarimo.
Po KT išaiškinimo viešojoje erdvėje pasirodė ekspertų vertinimų, esą jis reiškia, jog žmogus tik galėtų nebemokėti įmokų į pensijų fondus esant svariai priežasčiai. Tačiau L.Nagienė, kaip ir I.Segalovičienė, tikina, kad esant svariai priežasčiai bus galima ir nusiimti pinigus. Kokią sumą - priklausys nuo įstatymų leidėjo. Kokios tos svarios priežastys - taip pat turės nuspręsti Seimas. Anot L.Nagienės, tai galėtų būti paties kaupėjo ar jo artimojo sunki liga, sunki ekonominė situacija (pavyzdžiui, darbo netekimas, nesugebėjimas išsimokėti būsto paskolos, mama viena augina vaiką, o vyras nemoka alimentų ar pan.).
„Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva vienoje laidoje kaip tik pareiškė, kad išsiimtus pinigus reikėtų apmokestinti - gyventojų pajamų mokesčiu ar panašiai. Spręsim Seime. Kaip ir tai, kokios yra svarbios priežastys, leisiančios atsiimti pinigus. Manau, kad ir riboti atsiimamos sumos negalima, nes gal vienam būtina viena suma, o kitam atsitiko didesnė nelaimė ir reikia didesnės sumos. Aš siūlysiu, kad būtų galima atsiimti pinigus ir šeimoms, kurios nori įsigyti būstą, nes valstybė joms niekaip nepadeda. Arba jei nutinka stichinė nelaimė, kaip kad buvo sostinės Viršuliškių rajono daugiabutyje. Visus tuos dalykus Seime reikės įvertinti", - „Vakaro žinioms" dėstė L.Nagienė.
Politikė priminė, kad KT prieš ketverius metus yra išaiškinęs, jog automatinis jaunų žmonių įtraukimas į privačių pensijų kaupimo sistemą neprieštarauja Konstitucijai, tačiau ji sako, kad toks KT požiūris nėra normalus. Įdomu, kad taip sako „vardanlietuvininkė", nors automatinį įtraukimą praėjusioje kadencijoje inicijavo tuometinė Vyriausybė, kuriai vadovavo dabartinis partijos „Vardan Lietuvos" lyderis Saulius Skvernelis, o socialinės apsaugos ministru dirbo taip pat iš „valstiečių" pas S.Skvernelį perbėgęs Linas Kukuraitis.
„Registruosiu pataisas, kad, jei mane ir įtraukė automatiškai, bet kada galėčiau pasitraukti iš pensijų fondo, jei nenoriu jame dalyvauti", - reziumavo L.Nagienė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą