Agentūra remiasi šaltiniais, susipažinusiais su Vašingtone vykusios diskusijos.
„Reuters“ pašnekovai pažymi, kad Pentagono atstovai išreiškė nepasitenkinimą Europos gynybos pajėgumų didinimo tempais po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m.
Jų teigimu, JAV reikalavimas jau sukėlė susirūpinimą Kongrese.
Keletas Europos pareigūnų mano, kad siūlomi terminai yra nerealistiški: vien papildomų lėšų ir politinės valios nepakanka, kad būtų galima greitai kompensuoti kritiškai svarbius JAV pajėgumus.
Padėtį komplikuoja ginklų gamybos vėlavimai.
Tuo tarpu JAV ragina sąjungininkus didinti amerikietiškų sistemų pirkimus, tačiau labiausiai paklausių modelių tiekimas užtrunka metus.
Be to, Vašingtonas teikia unikalius žvalgybos ir stebėjimo duomenis, be kurių Europos armijos kol kas negali apsieiti ir kurie atliko lemiamą vaidmenį remiant Ukrainą.
Remiantis „Reuters“ vertinimu, gynybos naštos perskirstymas reikštų faktinį JAV – vienos iš NATO steigėjų – santykių su pagrindiniais aljanso partneriais persvarstymą.
Įprastos gynybos galimybės apima platų nebranduolinių išteklių spektrą – nuo personalo iki technikos, tačiau amerikiečiai nepatikslino, pagal kokius kriterijus vertins Europos pažangą.
Taip pat neaišku, ar nurodyta data atspindi Donaldo Trumpo administracijos poziciją, ar tik dalį JAV karinės vadovybės nuomonių.
Vašingtone tęsiasi rimtos diskusijos dėl šalies vaidmens užtikrinant Europos saugumą.
NATO pareiškė, kad Europos valstybės jau pradėjo prisiimti didesnę dalį atsakomybės, tačiau atsisakė komentuoti JAV pasiūlytus terminus.
Aljanso atstovo teigimu, sąjungininkai supranta būtinybę didinti investicijas į gynybą ir palaipsniui perkelti „įprastinių ginklų naštą“ Europai.
„Reuters“ primena, kad Europos vyriausybės iš esmės pritarė Donaldo Trumpo reikalavimui stiprinti savo gynybą ir pažadėjo smarkiai padidinti išlaidas.
ES ketina iki 2030 m. parengti žemyną gynybai, pašalindama pagrindinių sistemų trūkumus – nuo oro gynybos ir dronų iki šaudmenų ir kibernetinių priemonių.
Kovo mėnesį Europos Komisija pristatė 800 mlrd. eurų vertės Europos perginklavimo planą, numatantį fiskalinių taisyklių sušvelninimą, gynybos biudžetų didinimą ir 650 mlrd. eurų investicijas ginklų gamybos plėtrai.
Dar 150 mlrd. eurų turėtų būti skirta kredito mechanizmui bendroms oro gynybos, raketų, artilerijos ir dronų pirkimams, įskaitant Ukrainos gynybos stiprinimą.
Birželio mėn. NATO viršūnių susitikime Donaldas Trumpas teigiamai įvertino Europos šalių sutikimą padidinti gynybos išlaidų tikslą iki 5 % BVP.
press.lv
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą