Aušrinė Armonaitė kritikuoja idėją apmokestinti draudimo sutartis: reikėtų tai skatinti, o ne riboti

„Neseniai patirti audros nuostoliai, Vilniuje griuvusio daugiabučio gyventojų gautos išmokos – akivaizdus įrodymas, kad apsisprendimas draustis gali tapti itin svarbus, susiklosčius ypatingoms aplinkybėms“, – savo feisbuko paskyroje teigė A. Armonaitė.

„Tokį mokestį mokėtų gyventojai ir verslas, kurie draudžiasi savo turtą tam, kad jį apsaugotų ir nelaimių atveju nereikėtų laukti pagalbos iš valstybės ar savivaldybės. 

Taip pat mokės tie gyventojai, kurie turi paskolas ir privalo apsidrausti, o šiuo metu būtent jie patiria rimtų iššūkių dėl išaugusių paskolų palūkanų“ , – pažymėjo ji.

A. Armonaitė akcentavo, kad dėl infliacijos ir geopolitinių iššūkių įvairios draudimo rūšys pabrango, kai kurios netgi daugiau, nei 100 proc., o „sutarčių mokestis“ nėra vienintelis kelias gynybos finansavimui.

„Galimai iš tokio mokesčio kitais metais surinktume papildomai 50 mln. eurų. Tik primenu, kad gynybai finansuoti jau pakėlėme pelno mokestį ir akcizus kuro rūšims, vis dar turime galimybių skolintis. Toks sutarčių mokestis nėra vienintelis kelias finansuoti gynybai, toli gražu“, – aiškino Laisvės partijos pirmininkė.

„Rekomenduočiau koalicijos partneriams kritiškai įvertinti šio pasiūlymo pasekmes žmonėms, kurie yra atsakingi ir draudžiasi savo turtą. 

Ypač pastarųjų įvykių, kurie skatina vis labiau susimąstyti apie draudimo poreikį, kontekste. Draustis nuo rizikų yra atsakinga ir tai reikėtų skatinti, o ne riboti“, – tikino ji.

Liepos pabaigoje Finansų ministerija valstybės institucijoms ir verslo partneriams pateikė derinti Saugumo įnašo įstatymo projektą, kuriuo siūlo daliai draudimo sutarčių įvesti 10 proc. mokestį. 

Toks įnašas būtų mokamas nuo 2025 m. liepos mėn., o iš jo surinktos lėšos būtų skiriamos Valstybės gynybos fondui.

Įstatymo projekte nurodoma, kad būtų apmokestinamos draudimo įmokos ne pagal gyvybės draudimo sutartis, išskyrus privalomąjį transporto priemonių draudimą. 

Tai reiškia, kad būtų paliestas būsto, kasko automobilių ir papildomasis sveikatos draudimas.

Seimo pavasario sesijoje svarstant papildomų gynybos lėšų šaltinius, tarp jų buvo ir mokesčio daliai draudimo sutarčių įvedimas. 

Visgi, šis siūlymas buvo išimtas iš galutinio Valstybės gynybos fondo ir jo lėšų šaltinių projekto.

Kaip yra sakęs Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis, 10 proc. apmokestinimas daliai draudimo sutarčių turi būti vertinamas kaip vartojimo mokestis. 

Draudikų atstovo teigimu, tokio įstatymo priėmimas papildomai brangintų skirtingų sektorių paslaugos – ypač transporto.

Finansų ministerijos skaičiavimais, Saugumo įnašas jau 2025 m. generuotų 50 mln. eurų, o nuo 2026 m. – 100 mln. eurų.