Bręsta maištas: Įtakingi konservatorių senbuviai ėmė drąsiai kelti galvas ir ruošiasi kerštui

(2)

Įtakingi konservatorių senbuviai ėmė drąsiai kelti galvas ir kaltinti partijos vadovybę, ypač du prezidiumo narius, vienasmeniškai priimamais sprendimais, kurie yra nukreipti tik partijos reikalams tenkinti, tačiau kertasi su valstybės gerove. Vieni netgi žada keršto akciją, kiti ketina reikalauti, kad partijos vadovybė, reikalaujanti, jog persikrautų politinė sistema, persikrautų pati.

Vienas pirmųjų, viešai išsakiusių kritiką partijos pirmininkui Gabrieliui Landsbergiui bei premjerei, konservatorių prezidiumo narei Ingridai Šimonytei, buvo dar vienas prezidiumo narys, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Jis praėjusią savaitę komentuodamas šalyje kilusią politinę krizę neslėpė turįs kiek kitokią poziciją nei konservatorių partijos vadovybė, kuri nori priešlaikinių Seimo rinkimų.

Politikas akcentavo, kad siūlant esminius sprendimus būtina apie juos iš anksto informuoti prezidiumą ir apie juos komunikuoti tiek su koalicijos partneriais, tiek ir su savo frakcija Seime.

O tada prasidėjo. Partijos senbuvis, prezidiumo narys Audronius Ažubalis per LRT mestelėjo, kad bandoma atsakomybę nuo Vyriausybės perkelti ant Seimo narių, taip tesiekiant išsaugoti keletą ministrų.

Pasak jo, partijos vadovybės dėmesys sukoncentruotas į partijos reikalus, o ne į valstybės interesus - tokius, kaip artėjanti ekonomikos recesija ir pan.

Partijos vadovybės nurodymas frakcijos nariams būtinai balsuoti už pirmalaikius rinkimus esą kertasi su partijos įstatais, numatančiais, kad toks sprendimas - partijos tarybos prerogatyva.

„Jeigu jau kalbama apie politinės sistemos pakeitimą, pagrindinis demokratinėje valstybėje politinis sandas arba dalis yra politinė partija, tai tada pradėkime nuo politinės partijos perkrovimo", - rėžė konservatorių senbuvis.

A.Ažubalis „Vakaro žinioms" savo mintį patikslino: „Aš nematau, kad ką nors reikia perkrauti. Tačiau jei jau norima perkrauti visą sistemą, reiškia, yra politinė krizė. Todėl visų pirma reikia perkrauti partijos vadovybę. Nors, kaip minėjau, aš nematau, kad ką nors reikia perkrauti".

Parlamentaras, „Vakaro žinių" paklaustas, ar tai reiškia, kad konservatorių vadovybė nuėjo diktatūrinio valdymo keliu, patarė patiems susidaryti nuomonę iš to, ką pasakė.

„Ar yra daugiau partijoje taip galvojančių? Neskaičiavau. Tačiau iš 50 mūsų frakcijos narių teikimą dėl priešlaikinių rinkimų pasirašė, atrodo, 30.

Reiškia, 20 prieš. Tačiau ir iš tų 30-ies pasirašiusių nereiškia, kad jie taip ir balsuos. Politikai, deja, būna nenuspėjami", - dėstė A.Ažubalis.

Kodėl iš tų 30-ies konservatorių, pasisakančių už priešlaikinius rinkimus, visi atmetė analogišką siūlymą, kurį pateikė Petras Gražulis? Anot A.Ažubalio, netiko ne projekto idėja, o turinys, nes projekto aiškinamajame rašte buvo dergiama konservatorių partija, todėl ir pats A.Ažubalis tam nepritarė.

Ne ką švelniau viešai kalba ir dar vienas senbuvis, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas, pareiškęs, kad nebalsuos už pirmalaikius rinkimus, net jei bus verčiamas.

Ir net turi keršto planą - arba iš viso nebekandidatuoti į Seimą, arba septintą kartą laimėti rinkimus, nebe kaip konservatorius, o kaip nepriklausomas kandidatas.

„Jei toliau bus eskaluojami šitie dalykai, žiūrėsiu, kaip elgtis.

Nežinau, ar tai galima vertinti kaip partijos vadovybės norą primesti savo nuomonę, tačiau tokie dalykai mažų mažiausiai turi būti priimami partijos taryboje, o gal net, kaip sakė Vytautas Landsbergis, neeiliniame partijos suvažiavime.

Nes tai - pernelyg svarbūs sprendimai, ypač atsižvelgiant į geopolitinę situaciją. Jei partija nuspręstų kitaip - kad priešlaikinių rinkimų nereikia - tai kažkam gal ir persikrauti reikėtų. Tai būtų logiškas sprendimas", - A.Ažubaliui antrino „Vakaro žinių" kalbintas A.Matulas.

Jis G.Landsbergį labai gyrė kaip užsienio reikalų ministrą, gyrė ir visą Vyriausybę, tačiau nepritarė krizės eskalavimui. Paklaustas, ar tai reiškia, kad jis G.Landsbergiui turi priekaištų tik kaip partijos pirmininkui, politikas tiesiai neatsakė.

„Pasakiau tai, ką pasakiau, labai norite, kad iš peties dėčiau. Bet sprendimai turi būti priimami mažiausiai partijos arba net neeiliniame suvažiavime", - reziumavo A.Matulas.

Komentuoja politologas Kęstutis GIRNIUS:

Organizatorių nuotr.

„Tai buvo neapgalvotas G.Landsbergio ir I.Šimonytės sprendimas, nuo kurio nukentės normalūs partijos nariai. Todėl nestebina, kad jie tokį sprendimą kritikuoja viešai. Nes niekada nebuvo priimtas toks keistas, neprotingas sprendimas.

Dabar, kai partijos reitingai dėl skandalų smunka į dugną, tai - pats blogiausias jai laikas priešlaikiniams rinkimams.

Aišku, partijos lyderiai, kurie bus sąrašo viršuje, į Seimą pateks, tačiau iš likusių maždaug 50-ies... Manau, kad jie turėtų džiaugtis, jei po priešlaikinių rinkimų išsaugotų bent 35 mandatus.

Todėl eiliniai nariai nujaučia, kad jiems tai gali liūdnai baigtis. Ir dėl visai nereikalingo dalyko: galėjo premjerė atleisti tris ministrus ir viskas būtų buvę baigta", - komentavo K.Girnius.

Pasak jo, rudenį rengti rinkimus konservatoriams būtų nelogiška, nes skandalai dar nesibaigę, o jei ir baigtųsi, rinkėjai jų po keturių mėnesių nebūtų pamiršę.

O per eilinius rinkimus po 16 mėnesių jau viskas būtų pamiršta, o gal dar ir kitos partijos per tą laiką įsiveltų į skandalus.

„I.Šimonytė supyko ir pasikarščiavusi pasakė apie priešlaikinius rinkimus, o G.Landsbergio politinė patirtis labai ribota.

Jie abu puikiai sugyvena, daugumą dalykų derina ir veikia kaip tandemas, primesdami savus sprendimus partijai. Pažiūrėkite, kaip puikiai susidorojo su Mykolu Majausku, nors jis buvo labai perspektyvus partijos narys. O galbūt kaip tik dėl to", - spėliojo K.Girnius.

Anot politologo, G.Landsbergis ir I.Šimonytė negražiai elgiasi ne tik su partiečiais, bet ir su koalicijos partneriais.

„Prieš priimdami sprendimus dėl priešlaikinių rinkimų, jie mažų mažiausiai turėjo pasitarti su liberalais ir „laisviečiais". Tačiau net Seimo pirmininkei nepranešė. Arogancija.

Kas laukia konservatorių? Nemanau, kad kils rimtas sukilimas.

Nes tokie, kaip A.Ažubalis ir kiti krikdemiško sparno atstovai, partijoje sudaro mažumą, dabar atsirado daug jaunų konservatorių, tokių, kaip Matas Maldeikis, kurie yra visiškai priklausomi nuo vadovybės. Jei maištas būtų pradėtas prieš kelerius metus, būtų buvę daugiau šansų, kad jis pavyktų ir vadovybė būtų pakeista.

Dabar greičiau jau bus atvirkštinis valymas - nepatenkintų partijos narių.

Tačiau ir tai būtų labai keistas sprendimas, nes neprisidėtų prie partijos populiarumo", - reziumavo K. Girnius.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder