Budrys: prezidentas veikiausiai vetuos įstatymą, kuriuo numatoma įvesti skirtingus ribojimus Rusijos ir Baltarusijos piliečiams

Šiuo metu projekte griežtesni ribojimai numatyti Rusijos piliečiams, tačiau baltarusiams numatytos išimtys dėl pilietybės įgijimo bei galimybės įsigyti nekilnojamojo turto.

„Įstatymo iniciatyva yra iš tikrųjų sveikintina, taip nacionališkai turime ir įstatymų lygmenyje užsitvirtinti tam tikrą savo poziciją ir taikyti priemones mums grėsmę keliančioms valstybėms. (...)

Tačiau ko mes negalime sau leisti daryti – tai diferencijuoti politiniu būdu Rusijos ir Baltarusijos, sakant, kad viena valstybė yra labiau agresyvi, negu kita valstybė ar kažkokią kitą negerą žinią siųsti į pasaulį“, – sekmadienio vakarą LRT televizijai sakė K. Budrys.

„Jeigu liktų tokia forma kaip yra, iškeliant šias dvi valstybes, tai būtų labai tikėtina“, – nurodė jis, klausiamas, ar prezidentas gali vetuoti ribojamųjų priemonių įstatymą.

Anot G. Nausėdos patarėjo, Vilnius laikosi principo, kad Rusija ir Baltarusija turėtų būti vertinama lygiaverčiai.

„Tokios pozicijos mes laikomės tarptautiniame lygmenyje – sakykime, Europos Sąjungoje, kalbant apie sankcijas, Lietuva, yra vienas pagrindinių balsų, kuris sako, kad Baltarusija turi eiti viena greta su Rusija, ir mes įtikiname savo partnerius, ką reikia daryti.

Mes negalime tos diferenciacijos daryti nacionaliniame lygmenyje. Na, tai nebūtų tinkama priemonė ir tinkama žinia“, – pažymėjo jis.

ELTA primena, kad antradienį Seimas turėtų apsispręsti dėl nacionalinių sankcijų įtvirtinimo.

Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą įstatymo projekte siūloma metams sugriežtinti leidimų nuolat ar laikinai gyventi šalyje suteikimo, vizų išdavimo tvarką, drausti Rusijos piliečių judėjimą per Europos Sąjungos (ES) išorės sieną (išskyrus atvejus, kai šie atitinka Lietuvos keliamus reikalavimus).

Taip pat būtų įvedami ribojimai, susiję su pilietybės suteikimo procedūromis – metus galiotų griežtesnė tvarka, numatant išimtis tremtiniams, jų atžaloms bei Rusijos piliečiams, turintiems leidimą gyventi Lietuvoje bei galintiems įgyti Lietuvos pilietybę natūralizacijos būdu.

Be to, pasiūlyta griežtinti Rusijos piliečių teisę įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. Išlygos būtų taikomos tik tiems rusams, kurie turi nuolatinį leidimą gyventi arba turtą, esantį šalyje, įgyja paveldėjimo teisėmis.

Numatomi ribojimai, susiję ir su e. rezidento statuso suteikimu – priėmus įstatymo pataisas, būtų nutraukiamas Rusijos ir Baltarusijos piliečių, elektroninės atpažinties bei el. parašo galiojimas. Išimtys būtų taikomos tik tiems asmenims, kurie turi nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje.

Ribojamosios priemonės įvedamos ir ukrainietiškų grivinų įvežimui bei išvežimui iš šalies.

Šios ribojamosios priemonės būtų taikomos vienerius metus nuo įstatymo įsigaliojimo datos – t. y., nuo 2023 m. gegužės 3 d. iki 2024 m. gegužės 2 d. Visgi, Vyriausybė turėtų teisę prailginti terminus, jeigu tokiems sprendimams būtų poreikis.

Dalį šių nacionalinių sankcijų Lietuva taiko ir dabar, tačiau siekiama juos perkelti į atskirą įstatymą ir nesieti konkrečiai su nepaprastosios padėties režimu.