Sesijos darbų programos projektą pristatė Seimo pirmininkas Juozas Olekas, Vyriausybės teikiamus įstatymų projektus – premjeras Mindaugas Sinkevičius, savo inicijuotus dokumentus apžvelgė parlamentinių frakcijų seniūnai.
Rudens sesijos darbų programoje – daugiau kaip 550 teisės aktų projektų (be lydimųjų). Vyriausybė į sesijos darbų programą pasiūlė įrašyti 127, prezidentas Gitanas Nausėda – 10, Seimo nariai (frakcijos) – daugiau kaip 330 teisės aktų projektų.
Sesijos darbų programos projektą pateikimo stadijoje parlamentarai palaikė bendru sutarimu. Dokumentą turėtų svarstyti visos frakcijos, o Seimo salėje jis vėl atsiras rugsėjo 22 d.
„Man atrodo, kad sesija bus tikrai intensyvi. Norėčiau pabrėžti, kad turėtume susitelkti ypatingai komitetuose, nes komitetams darbo krūvis bus nemažas. (...) Siūlyčiau diskutuoti, reikšti savo nuomonę, teikti pasiūlymus ir surasti geriausius variantus“, – kreipdamasis į kolegas sakė J. Olekas.
Nors sesijos darbų programoje įrašyta daugiau kaip 550 teisės aktų projektų, tiek valdantieji, tiek opozicija kaip pagrindinį prioritetą nurodo gynybą ir demografinių problemų sprendimą.
Seimas planuoja imtis dar vienos svarbios užduoties – pripažinti netekusiu galios Konstitucijos 137 straipsnį, pagal kurį šalies teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių. Tikimasi, kad per rudens sesiją pavyks surengti du balsavimus dėl šios Konstitucijos pataisos.
Tarp svarbiausių politikų darbų – nacionalinio saugumo, ekonomikos, socialinės, sveikatos apsaugos, švietimo politikos klausimai. Tradiciškai didelis dėmesys bus skiriamas kitų metų valstybės biudžeto, socialinių fondų biudžetų ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto svarstymui bei tvirtinimui.
J. Olekas taip pat akcentuoja būtinybę atnaujinti Nacionalinio saugumo strategiją, pasiruošti Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai.
G. Nausėda savo teisėkūros iniciatyvomis siūlo aiškiau nustatyti papildomam individualiosios socialinio draudimo pensijos dalies indeksavimui panaudotinas papildomas lėšas, įteisinti naują valstybės skolinimosi iš gyventojų, mokant palūkanas už jų einamosiose sąskaitose laikomas lėšas, tradiciją, skatinti gimstamumą ir numatyti sąlyginį laikiną nulinį gyventojų pajamų mokestį gimus antram ar kitam vaikui.
Tarp kitų šalies vadovo siūlomų iniciatyvų – įtvirtinti bazinių regiono sveikatos paslaugų tikslinį finansavimą, suteikti lietuvių gestų kalbai visavertės ir nepriklausomos kalbos statusą, įteisinti mediaciją baudžiamajame procese, tobulinti pilietybės teisinių santykių reglamentavimą ir kt.
M. Sinkevičius: Lietuva turi tapti šeimai palankia valstybe
Socialdemokrato M. Sinkevičiaus vadovaujama Vyriausybė Seimo rudens sesijai teikia daugiau kaip 100 įstatyminių iniciatyvų. Jomis siekiama stiprinti valstybės ir jos žmonių saugumą, šeimų ir labiausiai pažeidžiamų gyventojų socialinę gerovę, kurti palankesnes sąlygas ekonomikos augimui, užtikrinti geresnę viešųjų paslaugų kokybę.
„Lietuvos valstybė nebus saugi, jei joje nebus saugaus ir gerbiamo žmogaus, jei pilietis nejaus, kad valstybė yra jo patikima atrama. O patikima valstybė yra ta, kuri žmonėms ne užtvaras stato, bei atveria galimybes įgyti gerą išsilavinimą, profesiją, pirmąjį būstą, pradėti verslą, pasiekti gydytojus.
Todėl stiprindamas valstybę, mūsų ministrų kabinetas kryptingai rūpinsis žmogaus ir šeimos socialiniu saugumu, sieks, kad neliktų valstybės atstumtųjų. Mes manome, kad Lietuvai šiandien reikalinga visuomenę telkianti darbotvarkė ir tokią darbotvarkę jums, gerbiami Seimo nariai, pristatome", – iš Seimo tribūnos sakė M. Sinkevičius.
Jo teigimu, gynybos ir saugumo stiprinimas yra neginčijamas Vyriausybės prioritetas, tačiau „vis dėlto jokie tankai, jokie dronai Lietuvos neapgins, jei neturėsime laisvę ir Tėvynę mylinčių piliečių".
„Todėl mums būtina sutelkti dėmesį į šeimos, švietimo, socialinę politiką. Lietuva turi tapti šeimai palankia valstybe, kurioje tėvai nėra verčiami rinktis tarp karjeros arba vaiko. Mūsų valstybė turės nuoseklią visą vaiko auginimo laikotarpį apimančią paramos ir paskatų sistemą. Augs parama vaiko priežiūrai, pasiruošimui mokyklai, padaugės galimybių įsigyti būstą, auginantiems vaikus tėvams padidės pensijų garantijos", – sakė M. Sinkevičius.
Nuo 2027 m. sausio 1 d. numatomi pakeitimai, leidžiantys užtikrinti mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų, švietimo įstaigų vadovų bei mokslo ir studijų institucijų darbuotojų atlyginimų augimą.
Vyriausybė siūlo kurti integruotą ilgalaikės priežiūros sistemą savarankiškumą praradusiems žmonėms, sujungiant socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas pagal individualius žmogaus poreikius.
Sveikatos apsaugos srityje vienas svarbiausių planuojamų pokyčių – regioniniu principu veikiantis sveikatos sistemos pasirengimo krizėms modelis. Gyventojams tai užtikrintų patikimesnį gyvybiškai svarbių sveikatos paslaugų prieinamumą potencialių krizių metu.
ELTA primena, kad rudens sesijos metu, nuo rugsėjo 10 d. iki gruodžio 23 d., planuojama surengti 46 posėdžius. Iš jų 3 bus skirti opozicinių frakcijų darbotvarkėms.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą