Dabartinė Konstitucija - atgyvena? (2)

Grupė visuomenininkų nusprendė, kad reikia visiškai pakeisti 1992 m. Tautos priimtą ir iki šiol su keliais pakeitimais tebegaliojančią Konstituciją. Jau netgi yra parašytas naujosios Konstitucijos projektas, kurio autorius - teisininkas Jonas Ivoška, aktyvus įvairių iniciatyvų Seimui teikėjas.

Jis sako, kad dabar galiojančiame pagrindiniame šalies įstatyme - daugybė teisinių nelogiškumų, ji esą parašyta žmonių, neišgyvenusių valstybingumo, jutusių spaudimą, nes šalyje dar tebebuvo svetima kariuomenė. Tačiau viena iš 1992 m. Konstitucijos kūrėjų Zita Šličytė sako, kad šie teiginiai - absurdiški.

Archyvų nuotr.

Įžvelgia nelogiškumus

„Rengiant 1992 m. Lietuvos Konstituciją šalyje dar stovėjo okupacinė kariuomenė, gerokai paveikdama psichologinį klimatą valstybėje, kuris varžė Konstitucijos projekto autorių kūrybines laisves. Greta to, Konstitucijos tekstą rengė nepriklausomo valstybingumo neišgyvenę žmonės, todėl Konstitucijos tekstas neįgavo sisteminio vientisumo ir loginio nuoseklumo.

Štai Konstitucijos 5 str. 1 dalyje teigiama: „Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas." Valdžios vykdymą suprantant, kaip atitinkamų sprendimų priėmimą, piliečiai referendumu turėtų priiminėti svarbiausius sprendimus Tautos gyvenimo klausimais, o tai reiškia, jog referendumais taip pat turi būti vykdomos valstybingumo (valdžios) funkcijos.

Tai kodėl piliečių valios reiškimo referendumo būdu Konstitucija neįvardija, kaip valstybės valdžios vykdymo?

Ar tai neperša nuomonės, kad pilietis stumiamas į Lietuvos valstybės subjektų užribį?" - retoriškai klausia J.Ivoška.

Pasak jo, nelogiška yra ir Konstitucijos nuostata, kad „Valdžios galias riboja Konstitucija". Ir klausia: kaip riboja, jei ta pati valdžia daugelį Konstitucijos klausimų gali keisti be Tautos sutikimo?

Archyvų nuotr.

„Pagal Konstituciją Tauta referendumu keičia tik Konstitucijos pirmojo ir keturioliktojo skirsnių nuostatas, t. y. tik 20-ties iš 154-ių Konstitucijos straipsnių normas. Kitų 134 Konstitucijos straipsnių normas savo nuožiūra keičia valdžia. Ar ne paradoksas, kad valdžia pati savo nuožiūra gali neribotai keisti daugumą Konstitucijos nuostatų, kurios tariamai skirtos valdžios galių ribojimui?" - stebisi teisininkas.

Keistų tik referendumu

Jo rengtame naujame Konstitucijos projekte yra daugybė keistenybių. Pavyzdžiui, pamatiniai straipsniai apie Lietuvos valstybę (kad ji yra demokratinė respublika, kad yra vientisa, nedalijama ir t.t.) kažkodėl „nukrito" į žemiau esančius skirsnius. Tačiau, anot teisininko, tai nereiškia, kad vien dėl to šiuos esminius straipsnius galėtų keisti ne Tauta referendumu, o politikai. Pagal naująjį projektą visi be išimties Konstitucijos straipsniai būtų keičiami tik referendumu.

Norint skelbti referendumą, užtektų surinkti 50 tūkst. rinkėjų parašų.

Projekte numatyta visiškai kitokia Seimo rinkimų tvarka: jis būtų renkamas teritorinio ir nacionalinio atstovavimo pagrindais. Teritorinio atstovavimo pagrindu jį rinktų kiekvienoje konkrečioje savivaldybėje gyvenantys piliečiai: po vieną nuo kiekvienos savivaldybės, du - nuo sostinės savivaldybės.

Archyvų nuotr.

Nacionalinio atstovavimo pagrindu būtų renkama po vieną Seimo narį nuo 50 tūkst. Lietuvos piliečių. Tad kuo piliečių būtų mažiau, tuo ir parlamentarų turėtume mažiau.

Apynasriai seimūnams

Seimo nariai būtų renkami 5 metų kadencijai. Tas pats asmuo Seimo nariu galėtų būti renkamas ne daugiau kaip du kartus iš eilės. Eiliniai Seimo rinkimai būtų rengiami kovo mėnesio pirmąjį šeštadienį.

„Kovą todėl, kad naujai išrinktam Seimui nereikėtų skubotai priiminėti kitų metų valstybės biudžeto. O šeštadienį - jis tinkamesnis nei sekmadienis, nes žmonės vis tiek visą naktį laukia rezultatų, o po to pirmadienį eina į darbus neišsimiegoję", - paaiškino J.Ivoška.

Projekte numatoma, kad „už skolinių įsipareigojimų neįvykdymą žmogus negali būti paliktas be jokio gyvenamojo būsto". Ką tada daryti su žmogumi, jei jis metų metus, pavyzdžiui, piktybiškai nemokės komunalinių mokesčių arba nemokės įmokų bankui? Anot J.Ivoškos, tokiu atveju jis būtų iškraustomas, tačiau ne į gatvę, o į būstą, atitinkantį bent minimalius poreikius.

Archyvų nuotr.

Projekte akcentuojama, kad „vaikui garantuojama teisė reikšti savo nuomonę su juo susijusiais atvejais". J.Ivoškos nuomone, tai būtina, nes dabar dažnai vaiko net neatsiklausiama, ar jis nori būti atimtas iš tėvų, skyrybų atveju ne jis sprendžia, su kuriuo iš tėvų labiau norėtų gyventi.

Iš įdomesnių galima paminėti dar kelias naujai siūlomas Konstitucijos nuostatas. Pavyzdžiui, „Seimas privalo svarstyti įstatymo projektą, kurį pateikia ne mažiau kaip 1000 rinkimų teisę turinčių piliečių", „Seimo nariui mokamas keturių vidutinių darbo užmokesčių Lietuvoje dydžio atlyginimas", „Seimo narys laikotarpiu tarp Seimo sesijų turi teisę į 30 kalendorinių dienų kasmetines atostogas", „kandidatu į Respublikos Prezidentus registruojamas Lietuvos pilietis pagal kilmę, jei jam rinkimų dieną yra suėję ne mažiau kaip 35 metai ir ne daugiau kaip 75 metai ir jeigu jis galėtų būti renkamas Seimo nariu".

„Tarpinė" lytis

O štai antras naujojo projekto straipsnis (jei projektas sulauks visuomenės ir politikų dėmesio) veikiausiai sukels aštrių ginčų, nes jame bylojama, kad „asmenims, neturintiems aiškių vienos lyties požymių, įgyvendinant vyro ar moters lyties pasirinkimą, valstybė užtikrina neatlygintiną specialistų pagalbą".

„Nenorime pridaryti keliolikos ar keliasdešimties lyčių. Mes sakome: jei specialistai pagal chromosomas, genus nustato, kad vienos lyties požymių asmuo turi daugiau, jo pageidavimu tos lyties atstovu jis ir būtų laikomas, tačiau apsisprendimo nebūtų galima kaitalioti. Jei po ūsais norės nusidažyti lūpas - nedrausime, tačiau nebus galima keliskart kaitalioti moteriškos pavardės į vyrišką, vieną dieną žaisti už moterų komandą, kitą - už vyrų", - kalbėjo projekto autorius.

J.Ivoška sako veikiantis kartu su Pilietinės visuomenės kūrėjų paramos fondu, kuris planuoja per gegužės viduryje vyksiantį „Didįjį šeimos gynimo maršą" platinti laikraštuką, išleistą 25 tūkst. egzempliorių tiražu, paskui savo idėjas skleisti kitais kanalais.

Surinkus reikiamą bendraminčių ratą bus kuriama nauja politinė jėga, kuri per 2024 m. rinkimus bandys šturmuoti Seimą.

Nes esą kito kelio pasiekti konstitucinę reformą nėra - referendumu to padaryti esą neįmanoma. Naujoji jėga Seime priimtų sprendimą dėl naujos Konstitucijos rengti referendumą.

Komentuoja buvusi Aukščiausiasios Tarybos deputatė Zita Šličytė:

Archyvų nuotr.

Na, man užmojai perrašyti visą Konstituciją atrodo keisti. Mano nuomone, didžiausia Konstitucijos vertybė yra jos stabilumas. JAV Konstitucija per daugiau kaip 200 metų sulaukė, regis, vos 7 pataisų, o mūsiškė vos per 30 metų - per 20. Ir visiškas absurdas, kad svetimos armijos buvimas mūsų teritorijoje veikė Konstitucijos kūrėjus.

Taip, mes buvome valstybingumo neišgyvenę žmonės, tačiau sakyti, kad dėl to negalėjome numatyti, kokios jos reikia ir reikės ateityje - irgi absurdas.

Valstybingumo nebuvome išgyvenę, tačiau buvome išgyvenę deklaratyvią sovietinę Konstituciją, kuri skelbė viena, o buvo daroma visai kas kita. Netgi buvo deklaruojama religijos laisvė, o iš tikrųjų tebuvo varoma ateistinė propaganda, tikintieji buvo persekiojami. Visa tai buvome matę, turėjome žiaurią patirtį ir žinojome, kokios reikia Konstitucijos. J.Ivoška su tokiais komentarais sau per daug leidžia. Visiškai jam nepritariu.

Lietuvoje stebiu valstybės griovimą. Ta Laisvės partija, kiti liberalai su savo pasiūlymais griauna ją iš pamatų.

Net ir mano labai gerbiama Agnė Širinskienė, nors nėra liberalė, su tomis savo pilietybėmis ir kitokio velnio siūlymais atitinkamai keisti Konstituciją prisideda prie to. Todėl esu įsitikinusi, kad bet kokį Konstitucijos straipsnį, ne tik iš tam tikrų skirsnių, reikia leisti keisti tik referendumu.

Kai Konstituciją kūrėme, to neįrašėme, referendumo saugiklį uždėjome tik ant pamatinių straipsnių, ant kitų, kuriuose kalbama apie Valstybės kontrolę ar kitas kontroliuojančias institucijas, apie savivaldą ir t.t., uždėti tokį saugiklį nebuvo pagrindo. Uždėjome tik ant žmogaus, piliečių, asmens teisių ir laisvių, ant skirsnio apie valstybę.

Tuo metu neatrodė, kad yra tikslas apsaugoti visus straipsnius. Tačiau dabar, kai tokį velnio šokį matau, esu įsitikinusi: dėl kiekvieno straipsnio pakeitimo reikia referendumo.

Nes dabar, vos iš gatvės patekę į Seimą, puola šaukti, kad reikia keisti Konstituciją, apie kurią neturi jokio supratimo. Reikia užsifiksuoti: „stop".

Baisu ir tai, kad nuolaidžiaujame Briuseliui, leisdami laužyti mūsų Konstituciją. Štai jau leidžiame Lietuvoje gyvenantiems Lietuvos piliečiams dalyvauti partijų veikloje, Teisingumo ministerija jau siūlo sutikti su ES raginimu leisti jiems ir partijas Lietuvoje steigti.

Negaliu klausytis. Kai skaitome Konstituciją, matome žmogaus teises, asmens teises (o asmenys yra fiziniai bei juridiniai) ir piliečių teises. Jei mūsų valstybę tvarkys asmenys, nesantys mūsų piliečiai, tai valstybę visiškai sudarkys. Lietuvos užkariavimas taikiu būdu. Neatskiriama, kas yra žmogaus ir kas yra piliečių teisės. Ne kiekvienas žmogus gali turėti piliečio teises.

Archyvų nuotr.

Tuometinis AT sekretorius Liudvikas Sabutis laiko Lietuvos Respublikos Konstituciją. Eltos archyvo nuot

Ačiū, Zita, sudėjote taškus ant "i", o tai pasiklausius liberastų ir konservastų jau plaukai šiaušiasi.
Romas, 2021-04-22 11:50
Labai teisingas ir taiklus pateiktas pastebėjimas t.y "Lietuvoje stebiu valstybės griovimą. Ta Laisvės partija, kiti liberalai su savo pasiūlymais griauna ją iš pamatų". Labai blogai kai tokie politveikėjai kišą savo nuogą pasturgalį briuseliui. Todėl reikia pagaliau įsisamoninti t.y. dėl kiekvieno straipsnio pakeitimo reikia referendumo.
Sigitas, 2021-04-22 09:37
Sidebar placeholder