Vadovaujantis principu „nullum crimen, nulla poena sine lege“ asmuo gali būti patrauktas
baudziamojon atsakomybėn tik uz tokią veiką, kuri jos padarymo metu buvo numatyta
baudziamajame įstatyme kaip nusikaltimas ar baudiamasis nusizengimas, draudziama taikyti
asmeniui grieztesnę bausmę nei nustatyta įstatyme, galiojusiame veikos padarymo metu. Šio
principo pagrindu baudziamajai atsakomybei keliami šie pagrindiniai reikalavimai: nullum crimen
sine lege certa – nusikalstama veika ir dėl jos padarymo kylantys padariniai privalo būti
maksimaliai aiškiai ir tiksliai aprašyti įstatyme; nullum crimen sine lege praevia draudziamas
atgalinis baudziamojo įstatymo veikimas, t. y. galioja bendra nuostata lex retro non agit, išskyrus
tuos atvejus, kai įstatymas šalina atsakomybę ar švelnina bausmę (lex benignior retro agit); nullum
crimen sine lege stricta – draudziama taikyti analogiją, taip pat plečiamąjį įstatymo aiškinimą,
kuriuo yra sunkinama subjekto teisinė padėtis; nullum crimen sine lege scripta – baudziamoji teisė
yra rašytinė teisė, todėl draudziama taikyti sunkinančią subjekto padėtį paprotinę teisę.

Už kvalifikuotą R. Ganusausko nužudymą jam paskirta griežčiausios rūšies bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos, yra teisinga. „H. Daktaras yra labai pavojingas visuomenei ir jo nusikalstamų polinkių pakeisti švelnesnės rūšies, t. y. terminuoto laisvės atėmimo, bausme yra neįmanoma“, – konstatuojama LAT nutartyje.
Su Dievu.