Dalyje miestų įsigalioja mažos taršos zonos

Vilniuje, Klaipėdoje, Anykščiuose ir Panevėžyje mažos taršos zonos pradės veikti nuo sausio 1 dienos, Kaune mažos taršos zona įsigaliojo dar rugpjūtį, o Alytuje, Trakuose, Šiauliuose, Birštone, Druskininkuose, Neringoje, Palangoje, Anykščiuose, Trakuose ir Zarasuose sprendimai žadami šių metų eigoje.

Vilniaus mažos taršos zona – dalyje senamiesčio

Vilniuje mažos taršos zonos ribas bus nustatomos teritorijoje, apribotoje šiomis gatvėmis: Islandijos, Vilniaus (nuo Islandijos iki Trakų gatvės), Klaipėdos, Liejyklos (nuo Vilniaus iki Totorių gatvės), Benediktinių (nuo Vilniaus iki Šv. Ignoto gatvės).

Tranzitas ar įvažiavimas į nustatytą teritoriją kol kas apmokestinamas nebus. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas yra sakęs, kad mažos taršos zonos klausimas bus svarstomas sulaukus tai leidžiančių Vyriausybės nutarimų.

Administracijos direktorius tikisi, kad mažos taršos zona bus apmokestinta jau kitais metais.

„Nežinau ar šiais metais, bet jei Vyriausybėje tie pokyčiai labai neužtemps, mes turėtume per kitus metus tą priimti“, – lapkritį žurnalistams sakė A. Bužinskas.

Kauno senamiestyje – 2 eurų mokestis už pravažiavimą

Nuo 2024 m. rugpjūčio Kauno senamiesčio teritorijoje įsigaliojo sumažintos taršos zona, kurioje taikomas 2 eurų mokestis visiems pravažiuojantiems automobiliams. Taikant rinkliavą numatytos lengvatos nekilnojamo turto objektus turintiems fiziniams ir juridiniams asmenims, grynųjų elektromobilių savininkams, specialiosioms tarnyboms, neįgaliesiems. 

Į sumažintos taršos zonos mokestį įskaičiuota pirmoji valanda už automobilio stovėjimą, t. y. skiriama valanda nemokamo parkavimo.

iki šiol yra vienintelis miestas, kuris ne tik nustatė mažos taršos zonos ribas, bet ir patvirtino patekimo į jas sąlygas.

Klaipėdoje galios dvi tokios zonos – senamiestyje ir Smiltynėje

Klaipėdos miesto savivaldybė 2018 m. patvirtino darnaus judumo planą, kuriame numatytos dvi mažos taršos zonos – senamiestyje ir Smiltynėje. Ties įvažiavimais į šias teritorijas taip pat bus įrengtos eismo ribojimo priemonės – kameros, ženklai, kelio užtvaros, kurios padėtų kontroliuoti įvažiuojančių automobilių srautus.

Klaipėdos miesto savivaldybė nėra priėmusi sprendimo tokias zonas apmokestinti. Savivaldybės transporto skyriaus vedėjas Ričardas Žemgulis Eltai yra sakęs, kad prieš priimant tokį sprendimą būtina įsivertinti galimus nepatogumus, su kuriais susidurtų verslai ir gyventojai.

„Kalbėjome su kolegomis iš Kauno miesto savivaldybės, kurie minėjo, kad prieš įvedant sumažintos taršos zonas Kauno senamiestyje, daugiausia diskusijų kilo su verslo įstaigomis, pavėžėjais, mokymo įstaigomis, gyventojų atstovais. 

Jie akcentavo, kad reikalinga tinkamai išdiskutuoti su šiomis grupėmis ir numatyti tinkamus sprendimo būdus“, – rugsėjį komentavo jis.

Panevėžio mažos taršos zona – Elektros gatvėje

Panevėžio miesto taryba mažos taršos zoną nutarė įvesti centrinėje miesto dalyje – Elektros gatvėje. Savivaldybė kol kas nėra priėmusi sprendimo dėl zonos apmokestinimo, o detalesnes įgyvendinimo priemones žada paskelbti 2025 m. liepos 1 d., Panevėžio miesto mažos taršos zonos įgyvendinimo veiksmų plane.

Šiame mieste numatoma apriboti visų rūšių transporto priemonių, turinčių vidaus degimo variklį, įvažiavimą į mažos taršos zoną nuo 2026 m. sausio 1 d. 

Anykščių mažos taršos zona apims 7 proc. miesto teritorijos

Anykščių rajono savivaldybė patvirtino ne tik mažos taršos zoną, bet ir kiek mažesnę zoną be automobilių, kurią planuojama pilnai įrengti iki 2030 m. Savivaldybė yra nutarusi palaipsniui griežtinti patekimo į šias teritorijas sąlygas – pirmiausia žadama riboti automobilių su vidaus degimo varikliais parkavimą bei įrengti automatines eismo valdymo sistemas.

„Pilnai zoną siūloma įrengti iki 2030 m., kai į šią zoną negalėtų patekti vidaus degimo varikliais varomas transportas, išsikrus aptarnaujantį ir specialiųjų transportą“, – rašoma Anykščių rajono savivaldybės tarybos 2023 m. liepą patvirtintame darnaus judumo plane.

Mažos taršos zona apimtų teritoriją tarp Žvejų g., A. Vienuolio g., Gegužės g., Tilto g., J. Jablonskio g., Anykštos g., Parko g., K. Ladigos g., Žiburio g., Kęstučio g., V. Kudirkos g., Kurklių g. ir K. Būgos g. Teritorijos plotas sudarytų 789,2 tūkst. m2, arba 7 proc. nuo miesto teritorijos.

Zona be automobilių užims mažesnį, 31,5 tūkst. m2 plotą ir ją apims teritorija tarp A. Baranausko g., Šaltupio g., Šaltinio g. ir Taikos g.

Nuo sausio 1 d. jokie ribojimai Anykščių mažos taršos zonoje ir zonoje be automobilių neįsigalioja.

ELTA primena, jog 2023 m. kovą Seimas pritarė Alternatyviųjų degalų įstatymo pataisoms, patikslindamas, kuriems miestams reikalinga nustatyti ir įgyvendinti mažos taršos zonas.

Numatoma, kad tai bus daroma miestuose, turinčiuose kurorto arba kurortinės teritorijos statusą ar daugiau negu 50 tūkst. gyventojų, atsižvelgiant į mažos taršos zonų nustatymo rekomendacijas ir valstybinio aplinkos oro monitoringo ir (ar) savivaldybės aplinkos oro monitoringo duomenis savivaldybių teritorijose.