Dar neregėti įvykiai kalėjime: pareigūnai buvo priversti evakuoti visus nuteistuosius

Tai, kas nutiko Kauno kalėjime, prisimena ne vienas čia įkalintas nuteistasis, bet ir pareigūnai – tokių įvykių, kai reikėjo evakuoti įkalintus asmenis, čia dar nebuvo.

Esą į save dėmesį atkreipti norėjo teisėsaugos pareigūnams gerai žinomas šiaulietis Karolis Peldžiūnas – dėl įvairių nusikaltimų teistas vyras buvo nuteistas dar kartą, nes įkalinimo įstaigoje sukėlė gaisrą, dėl to buvo sunaikintas Lietuvos kalėjimų tarnybos turtas bei sukeltas pavojus įkalinimo įstaigoje buvusiems asmenims.

Ši diena Kauno kalėjime vos netapo tragedija – maždaug 17.40 val. vienoje iš kamerų užsidegė plastikinė dėžė su rūbais. Ugnis išplito akimirksniu – aprūko sienos, išsilydė šviestuvas, dūmai užpildė visą uždarą pastatą. Kitose kamerose – dešimtys kalinių. 

Pareigūnai netruko suprasti: tai ne nelaimė, o tyčinis padegimas, kurį, kaip paaiškėjo, sukėlė nuteistasis K. Peldžiūnas. Būtent iš jo kameros ėmė sklisti dūmai.

Kad yra kilęs gaisras, pirmasis pastebėjo budėtojas – į pagalbą buvo mestos pajėgos su dujokaukėmis, iškviesta Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba. Į kamerą įėję pareigūnai rado prie grotų atvira liepsna degančią dėžę su drabužiais.

„Degančius rūbus gesinome gesintuvu, bet dūmų buvo tiek, kad reikėjo evakuoti visą pastatą“, – vėliau liudijo vienas pareigūnas.

Nuteistasis tuo metu buvo užsirakinęs kamerą, grotas pririšęs skuduru. Tik pareigūnams įsakius jis atrišo raištį, išėjo į koridorių, atsigulė ant grindų ir buvo surakintas antrankiais.

„Jis nesipriešino, elgėsi ramiai, bet visi supratome, kad gaisras kilo tyčia“, – sakė tądien kalėjime dirbęs pareigūnas.

Gaisras buvo užgesintas vos per kelias minutes, tačiau dūmai užpildė uždarą kalėjimo pastatą. Visi nuteistieji buvo evakuoti, per gaisrą niekas nenukentėjo – nei kaliniai, nei pareigūnai.

Atvykę ugniagesiai patvirtino: tai buvo padegimas. O kalėjimo sienos dar ilgai liudijo šį incidentą – aprūkusios lubos, išsilydęs šviestuvas, apdegusios grotos.

Žala – simbolinė: vos 54 eurai. Bet rizika – milžiniška.

„Tokios sąlygos, kai vieno kalinio sprendimas gali paversti visą pastatą spąstais, sukelia klausimų apie saugumą ir kontrolę“, – vėliau kalbėjo vienas pareigūnų.

Bausmę už įvairius nusikaltimus atliekantis K. Peldžiūnas teisme pripažino savo kaltę, tačiau bandė teisintis – esą jį nuolat provokuodavo pareigūnai.

„Jie privedė, aš neturėjau kito pasirinkimo – norėjau atkreipti dėmesį“, – aiškino jis.

Kalinys prisipažino, kad gaisrą sukėlė žiebtuvėliu – jo esą niekas net užgesinus liepsną net neieškojo. Ugnį jis sukėlė prie kamerų grotų padėjęs savo drabužius, įdėtus į plastikinę dėžę. Nuo atviros liepsnos dūmai ėmė veržtis į koridorius, o vos po kelių minučių pavojus kilo visam uždaro tipo nuteistųjų pastatui.

„Durų niekas neatidarė, pats pradėjau gesinti vandeniu, kai jau neliko kuo kvėpuoti“, – teisme pasakojo jis, nors iš tikrųjų ugnį sutramdė kalėjimo darbuotojai.

Nuteistasis tikino, kad sukeldamas gaisrą kalėjime tesiekė atkreipti dėmesį – esą iš jo nuolat tyčiojasi ir šaiposi ne tik nuteistieji, bet ir čia dirbantys pareigūnai. Kuo pasireiškia patyčios, jis taip ir nenurodė.

„Dėl visko, kas nutiko, kalti pareigūnai ir nuteistieji, kurie iš manęs šaiposi – būtent dėl nuolat tebesitęsiančių patyčių bandžiau susideginti – tą dieną prašiau, kad m,ane pareigūnas išvestų iš kameros, bet jis to nepadarė ir taip mane išprovokavo“, – sakė K. Peldžiūnas.

Jis taip pat nurodė, kad įkalinimo įstaigoje buvo parašęs daugybę skundų, bet esą buvo verčiamas juos atsiimti ir daugiau nesiskųsti netinkamomis sąlygomis ar pareigūnų elgesiu.

„Buvau priverstas atsiimti parašytus skundus, nes ir man, ir mano artimiesiems buvo grasinama mirtimi“, – sakė jis.

Kas grasino, nuteistasis nenurodė, tačiau prisipažino, kad po įvykių Kauno kalėjime, kai sukėlė gaisrą, buvo sumuštas. Ir ne tik.

„Iš manęs buvo atimti daiktai, kurie paskui taip ir nebuvo grąžinti, taip pat iš mano kameros paėmė šeimos nuotraukas – taip bandoma mane sunaikinti“, – kalbėjo kalinys.

Ar tai, ką kalba nuteistasis, tyrimo metu nebuvo aiškinamasi, tačiau, ko gero, geriausiai jo pasakojimo realumą atskleidžia aplinkybės, kurias K. Peldžiūnas nurodė jam iškeltą baudžiamąją bylą apealicine tvarka nagrinėjusiam teismui.

„Kalėjime iš kištukinių elektros lizdų siuntė įkrovas į mano kūną, net ir šiomis dienomis girdžiu, kaip man yra sakomi kažkokie dalykai, manau, kad man buvo įdiegta mikroschema, – sunkiai suvokiamus žodžius nurodė nuteistasis. – Esu įsitikinęs, kad tokiais būdais aš buvau verčiamas keistis informacija, nes „jie“ manė, jog turiu informacijos, ką veikia būrio auklėtoja.“

Šiaulietis taip pat teisėjams aiškino, kad lig šiol kalėjime yra „kankinamas“ bei „neteisėtai sekamas“.

„Dėl šių veiksmų esu pateikęs teismui atskirą skundą“, – prisipažino jis.

Ir čia pat dar pridūrė, kad po įvykių kalėjime „patyrė kontrolės skilimą pusiau“.

„Man nebuvo teikiama medicininė pagalba, visi mano, jog aš viską prasimanau“, – apie sunkiai suvokiamą realybę teismui nurodė K. Peldžiūnas.

Tokie kalinio pasakojimai neliko nepastebėti – dar ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad nėra pagrindo jam skirti psichiatrinę ekspertizę.

Kai K. Peldžiūno byla buvo nagrinėjama teisme, jis teigė, kad sukėlė gaisrą, nes norėjo, jog jį iš kameros išvestų pareigūnas, bet šis esą to nepadarė ir „mane pasiuntė ant trijų raidžių“. Vėliau, kai byla buvo nagrinėjama apeliacine tvarka, jis nurodė, kad bandė susideginti dėl pareigūnų ir kitų nuteistųjų šaipymosi bei daromų patyčių.

„Toks pastovus naujų versijų teikimas sudaro pagrįstą pagrindą abejoti jų teisingumu“, – nurodė kalinio baudžiamojoje byloje užfiksuotus duomenis įvertinęs teismas.

Pasak teisėjų, įvykio metu Kauno kalėjimo darbuotojai buvo įjungę vaizdo registratorius, o iš juose esančių vaizdo įrašų matyti, kad K. Peldžiūnas net nesugebėjo nurodyti, kodėl savo kameroje sukėlė gaisrą.

„Po įvykių jis tylėjo ir sakė, kad daugiau taip nedarys“, – teisėjams tvirtino vienas pareigūnų.

Už tai, kad kalėjime sukėlė gaisrą, K. Peldžiūnui teisėjai skyrė vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, kurią subendrino su kitu anksčiau jam skirtu nuosprendžiu ir nutarė, jog už grotų nuteistasis privalės praleisti pusaštuntų metų.

Pasak teismo, K. Peldžiūnas anksčiau teistas už tiek už smurtinio, tiek už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas terminuoto laisvės atėmimo bausmėmis, pagal Lietuvos kalėjimų tarnybos pateiktą charakteristiką charakterizuojamas neigiamai, laisvės atėmimo vietų įstaigoje dirbo tik tris mėnesius, tačiau darbo atsisakė, buvo baustas už nustatytos tvarkos bei režimo reikalavimų nesilaikymą, laisvės atėmimo metu vidaus tvarkos taisykles pažeidė daugiau kaip 50 kartų, neskatintas

„Nuteistasis realių išvadų dėl savo neteisėto elgesio nedaro ir jo teigiama linkme nekoreguoja, sistemingai daro nusikalstamas veikas, anksčiau skirtos laisvės atėmimo bausmės nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo“, – teismas nurodė, K.Peldžiūnui skirta bausmė nėra per griežta ir atitinka proporcingumo reikalavimus ir teisingumo principą.

Teismo duomenimis, jis veikė tyčia, turėdamas tikslą sugadinti svetimą turtą.