Darius Kuolys: 1942-aisiais – Vilniaus universitete, Humanitarinių mokslų fakultete studentai klausėsi keturių visiems filologams privalomų kursų

Taip pat buvo galima klausytis įvairių laikotarpių lietuvių literatūros istorijos, „Lietuvių tautosakos“, „Lietuvos istorijos“, „Naujosios rusų literatūros istorijos“, „Lenkų literatūros istorijos“, „Rusų arba lenkų kalbų“ paskaitų.

Vincas Maciūnas tuo metu skaitė „Lietuvos lenkiškąją literatūrą“, „Antaną Baranauską“, „Lietuvių pseudoklasikinę poeziją“. Mykolas Biržiška – „Vilniaus universiteto istoriją“, „Adomo Mickevičiaus kūrybą“, „Vilnologiją“ [mokslą apie Vilnių], „Vilniaus žurnalistiką iki 1864 metų“, „Juozapo Kraševskio lietuviškąją epopėją“, „Tris gudų poetus“, „Regionalizmo istoriją, teoriją ir praktiką“, „Dainologiją“, „Dainų rinkimo ir tyrimo istoriją“, „Amerikos lietuvių tautinę būklę“, „Senąją lietuvių literatūrą“, „Lietuvių literatūrą 1790–1864 metais“.

Be kitų literatūros kursų V. Mykolaitis-Putinas skaitė „Maironį“, „Vinco Krėvės kūrybą“, „Lietuvių lyrikos raidą“, vadovavo Lituanistikos seminarui ir Literatų būreliui.

Balys Sruoga skaitė „Viduramžių teatrą“, „Vokiečių romantizmą“, vadovavo Teatro seminarui.
Vincas Krėvė – „Rytų Europos romantizmą ir jo įtaką Lietuvai“.

Motiejus Miškinis – „Nikolajų Gogolį“ ir „Fiodorą Dostojevskį“.

Humanitariniame fakultete studentai taip pat galėjo klausytis Vosyliaus Sezemano kursų „Laisvės problema“, „Estetika“, „Ontologija“, „Gnoseologija“, „Naujųjų laikų filosofijos istorija“, „Komizmo problema“; Levo Karsavino kurso „Pasaulinės istorijos epochos“; Adolfo Šapokos skaitomų „Vilniaus miesto istorijos“ paskaitų; Pauliaus Galaunės „Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybos“; Jono Matuso „Lietuvos kultūros istorijos“ ir kitų dalykų.

/Vytauto Kubiliaus VU bibliotekos rankraštyne ir LCVA surinktos žinios/

1943-aisiais okupacinė vokiečių valdžia Vilniaus universitetą uždarė, profesorių Balį Sruogą, akademinės Šv. Jonų bažnyčios pamokslininką kunigą Alfonsą Lipniūną, universitetą globojusį generalinį švietimo tarėją Praną Germantą įkalino Štuthofe.