Derlių nuimti bandančius ūkininkus iš laukų vaiko lietus

Supirkimo kainos žemos, džiovinimo – kosminės

„Pirmosios mašinos derliaus atvažiavo – iki penktadienio Kretingos elevatoriuje priėmėme daugiau kaip 2 tūkstančius tonų žieminių miežių, rapsų. Jų kokybė, sakyčiau, net geresnė negu pernai, kai kurių rapsų sėklų aliejingumas siekia ir per 50 procentų. Bet akivaizdu, kad derliaus gausa nebus didelė – sinoptikai dar daug lietaus žada“, – sakė „Scandagros“ elevatoriaus vadovas S. Mockus.

Kaip „Pajūrio naujienoms“ pakomentavo Lietuvos grūdų augintojų asociacijos prezidentas Aušrys Macijauskas, pasėliai nukentėjo ir nuo sausros, dar ir dėl to derlius bus mažesnis už daugiametį vidurkį, mažiau bus kuliama vasarinių kultūrų.

Praėjusį penktadienį lietus pirmyn atgal pavaikė ir karteniškį Gintarą Žiobaką. Be kitų kultūrų, apie 130 ha rapsų Abakų kaime auginantis ūkininkas su sūnumi Domantu tikėjosi nukulti visą 6 hektarų rapsų lauką, bet ir to nedidelio ploto įveikti nespėjo.

„Iš ryto laukėm, kol pasėliai bent kiek pradžius, darbą pradėjom įdienojus. Bet po pusvalandžio pradėjo lyti, teko apgręžti kombainą ir važiuoti namo“, – pasakojo Gintaras.

Iš to, ką ūkininkas matė, rapsų derliaus kokybė – nebloga. Tačiau supirkimo kaina, pirmadienį nukritusi iki 415 eurų už toną, – atsižvelgus į pirktų trąšų kainą, jo manymu, – absoliučiai neadekvati. Pernai tuo pat metu už toną rapsų supirkėjai mokėjo apie 700 eurų.

„Juokinga kol kas ir siūloma kviečių kaina, vakarykščiais duomenimis, – 210 eurų už toną“, – sakė Gintaras.

Iš viso Abakuose karteniškis dirba 350 hektarų. Žirnius, kurie užima 80 ha, lig šiol jis laikė labiausiai atsiperkančiais, tačiau šiemet to negalėtų pasakyti, nes jau siūloma kaina – 240 eurų už toną.

Gintaro žodžiais, ūkininkams šiemet nuotaiką gadina javapjūtei nepalankūs orai, bet dar labiau – elevatoriai.

„Už vieno procento drėgnumo grūdinių kultūrų nudžiovinimą jie lupa 7,1 euro, o už ankštinių kultūrų – 7,9 euro. Jeigu drėgnumas bus didesnis negu bazinis, tai yra 14 procentų, tai už kiekvieną toną ūkininkui bus nuskaičiuota 70 eurų“, – pavyzdį pateikė G. Žiobakas.

Ūkininkas teigė nesuprantantis, kodėl tokios aukštos džiovinimo kainos išliko ir šiemet, kai elektra ir dujos gerokai atpigo. „Jeigu orai ir toliau bus, kokie prognozuojami, tai savo džiovyklų neturintys ūkininkai Lietuvoje veikiančių elevatorių savininkų pinigines papildys gal jau ne milijonais, o milijardais“, – įsitikinęs karteniškis.

Išdegintus plotus atsėjo, II kviečių klasę išlaikys

Javapjūtėje į priekį kaip reikiant yra pasistūmėjęs Rūdaičių ūkininkas Stasys Sandaras. Penktadienį jo kombainas taip pat pasuko į rapsų lauką.

„Pasirodė saulė, bet tuoj vėl lietus pradėjo terliotis. Po atviru dangum dirbam, visokių orų ir galim tikėtis, – optimistiškai nusiteikęs jis. – Nei kokių bėdų, nei skolų neturiu, trąšų buvau į priekį nusipirkęs.“

Iš S. Sandaro auginamų 110 ha rapsų nenukultų liko apie 30 ha. Derlingumas siekia 3,5– 4 tonas iš hektaro. Žieminių kviečių sakė nukūlęs 70 ha, šių derlingumas – apie 6 tonas iš hektaro.

Ūkininkas teigė, kad smėlingi jo žemės plotai per ekstremaliąją sausrą, kuri buvo paskelbta rajone, visai išdegė, o ten, kur žemė sunkesnė, vyrauja lengvas priemolis, palyginus su pernai, derlius mažesnis 15–20 procentų.

„Rapsų ir aš šiemet gausiu 10 procentų, o vasarojaus – apie 20–30 procentų mažiau“, – atviravo S. Sandaras. Po pavasarinių šalnų nemažai plotų jam teko atsėti – tose vietose, kur buvo smėlis, durpynai, augo žieminiai kviečiai ir rapsai, pasidarė žalią pūdymą, atsėjo aliejiniais ridikais, garstyčiomis ir vikiais.

Bet supirkimo kainos, ypač rapsų, ir optimisto kol kas nedžiugina. „Tais metais, kai tona trąšų kainavo po 200 eurų, rapsų tonos kaina buvo 500–600 eurų. O dabar, kai trąšų kaina nepalyginamai didesnė, siūloma tik apie 430–450 eurų.

Kai taip, tai dalis ūkininkų šiemet tikrai gali eiti į „kabalą“, – svarstė pašnekovas. Užaugintą derlių jau daug metų S. Sandaras parduoda „BalticAgro“. Šiuo metu su šia įmone išankstinę sutartį yra sudaręs 150-čiai tonų rapsų.

„Aš tik sutartis sudarau, o derlių saugau savo sandėliuose, kurių talpa 4 tūkstančiai tonų. Turiu įsirengęs geras našias džiovyklas. Žiemą, kai tik atsiranda daugiau laisvesnio laiko, pats tuos grūdus ir išvežu į Klaipėdos uostą“, – sakė prieš porą savaičių javapjūtę pradėjęs rūdaitiškis. Paklaustas apie derliaus kokybę, jis teigė, kad tikriausiai pavyks išlaikyti II kviečių klasę, o rapsų aliejingumo dar nevežė ištirti.

S. Sandaro šeimos ūkis iš viso dirba 560 ha, jei orai leis, javapjūtę turėtų pabaigti po dviejų gerų savaičių.

Konkuruoti su Ukrainos grūdais teks išmokti

Apie 70 proc. Lietuvos ūkininkų užaugintų grūdų yra eksportuojama. Kaip teigė Lietuvos grūdų augintojų asociacijos prezidentas A. Macijauskas, viso pasaulio grūdų rinkoms šiemet įtaką daro Ukrainos grūdai. Kadangi dėl karo sutrikdytas eksportas, į tradicines Viduržemio jūros baseino šalis, į Afriką per Europą, tuo pačiu ir per Lietuvą, grūdai gabenami žemės keliais.

„Dėl ukrainietiškų grūdų ir mūsų grūdų kainos nėra tokios, kokios galėtų būti, bet čia jau nieko nepadarysi, reikia ruoštis, kad Ukraina taps Europos Sąjungos valstybe, ir turėsim išmokti konkuruoti su jos auginamais grūdais“, – sakė A. Macijauskas.

Anot jo, Lietuvoje, o ir visoje ES grūdų kokybei keliami reikalavimai, užtikrinama kokybės kontrolė nuo pat paruošimo sėjai ir pasėlių priežiūros metu. Ukrainai Europos rinkos yra atvertos, taip pat turėtų būti tikrinami pesticidų likučiai, tiriama, ar nėra genetiškai modifikuotų grūdų, kuriuos Europos Sąjungos šalyse auginti draudžiama. Kol kas tokios kontrolės nėra.

„Argumentuojama, kad į Lietuvą jie patenka per Lenkiją, su kuria neturime sienos“, – teigė A. Macijauskas.

Ko galima tikėtis, kokie visoje prognozuojami derliai Lietuvos mastu, kokios kainos šiemet ir kokios buvo pernai, kaip eksportuojamų grūdų kainoms atsilieps Ukrainos grūdai, pakomentavo ir Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos (LGPPA) prezidentas Karolis Šimas: „Grūdų kūlimo sezonas dar tik įsibėgėja, ir pirmieji kūlimo rezultatai, vertinant derliaus kiekį, optimistiškesni negu manyta sausringu laikotarpiu – gegužės, birželio mėnesiais.

Dėl naujo derliaus kokybės – rapsų aliejingumas daug didesnis negu ankstesniais metais, aliejaus kokybė puiki, o štai žieminių kviečių kokybė žemesnė nei pernai. Palyginimui – įprastai proteino kiekis kviečiuose būdavo 13,5–14 proc., pernai dėl nepakankamai tręšiamų laukų jis buvo 12,8 proc., o šiemet tesiekia 12,2 proc.

Taigi, apibendrinant – kokybė šiek tiek žemesnė, bet derlius geresnis nei tikėjomės. Atrodo, visų aštuonių pagrindinių kultūrų derlius bus panašus, kaip pernai – apie 7–7,3 mln. tonų.

Tai nuteikia optimistiškai. Didžiausias iššūkis – artimiausių savaičių orai. Javapjūtė įsibėgėja, bet kol kas beveik kiekvieną dieną prognozuojamas lietus. Tai gali ne tik sulėtinti javapjūtę, bet ir dar pabloginti grūdų kokybę – tiek, kad jie tiktų tik pašarui.