Derybos dėl pedagogų atlyginimų baigtos: iki galo netenkina, bet sutarėme

„Iš esmės variantas netenkina iki galo, bet sutarimą pavyko pasiekti“, – BNS antradienį sakė Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Sigitas Vaitkevičius.

Jo vadovaujama profsąjunga buvo viena iš aktyviausiai pasisakiusiųjų už atlyginimų didinimą nuo sausio.

„Ką pavyko sutarti, kad nebus ženkliai pabloginta kolektyvinė sutartis, nei ji yra šiuo metu. Nes tą, ką mes stebėjome derybose, tai buvo didžiulis pačios kolektyvinės sutarties puolimas. 

Aišku, priežastys nebuvo įvardintos, kodėl taip yra daroma, bet buvo didelis siekis pačią kolektyvinę sutartį sugadinti tiek, kad naudos būtų apribotos maksimaliai aukštojo mokslo darbuotojams, ir faktiškai panašus scenarijus vyko su mokytojais“, – teigė S. Vaitkevičius.

„Ministerija tiesiog didžiąją dalį sąlygų atstato į ankstesnio susitarimo poziciją ir tą vadina kažkokia tai papildoma nauda darbuotojams“, – pridūrė profsąjungos lyderis.

Pasak jo, keturios kolektyvinę sutartį su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pasirašiusios profesinės sąjungos sutiko su ministerijos pažadu nuo sausio darbo užmokestį padidinti 8,41 proc., įskaičiuojant pareiginės algos bazinio dydžio didinimą 0,71 procento.

Kaip skelbė BNS, derybos dėl pedagogų algų prasidėjo Finansų ministerijai numačius jas didinti tik 5 proc. – mažiau, nei buvo įsipareigota kolektyvinėje sutartyje. Tai sukėlė mokytojų pasipiktinimą.

Dėl to Švietimo ministerija kaip kompromisą pradžioje siūlė atlyginimus 11,5 proc. didinti nuo kitų metų rugsėjo 1-osios, tačiau ir su tuo dalis profsąjungų nesutiko, tad derybos buvo tęsiamos.

„Radom sutarimą ir dabar kolektyvinės sutarties atnaujinimo projektas yra siunčiamas į Finansų ministeriją ir Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją dėl pastabų. Jei pastabų nėra, artimiausiu metu kolektyvinės sutarties atnaujinimas bus pasirašytas“, – BNS sakė Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininkas Egidijus Milešinas.

Dėl švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės šakos atnaujinimo iš viso derasi keturios profesinės sąjungos: Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga, Švietimo ir mokslo profesinė sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas, Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“.

Kiek anksčiau šią savaitę Švietimo ministerijos siūlymą sveikino ir atskirą susitarimą turinti Andriaus Navicko vadovaujam Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS).

Norint įgyvendinti susitarimą, biudžete reikia papildomai rasti apie 100 mln. eurų.

Finansų ministerija pirmadienį BNS nurodė, kad yra gavusi papildomą 100 mln. eurų Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos finansavimo poreikį, tačiau kol kas nėra aišku, iš kur šias lėšas paimti.

Švietimo ministerijos ir profsąjungos sutarties projekte taip pat numatoma 2027-aisiais ir 2028-aisiais kasmet nuo sausio 1-osios, atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes, didinti lėšas pedagogų bei mokslo ir studijų institucijų darbuotojų algoms ne mažiau kaip prognozuojamas tų metų šalies vidutinio darbo užmokesčio procentinis augimas, padidintas 5 procentais.

Be to, numatoma siekti, kad 2030 metais mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų vidutinis darbo užmokestis sudarytų ne mažiau kaip 4850 eurų.