Milijardai gynybai – dar ne pajėgumai: ekspertų ir specialistų trūkumas tampa iššūkiu

Gynybos resursų agentūra (GRA) pripažįsta, kad rinkoje trūksta dalies reikalingų kompetencijų specialistų, o Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai sutaria, jog stiprinti reikia tiek žmogiškuosius išteklius, tiek pačią įsigijimų sistemą.

Valstybės kontrolės auditas parodė, jog sparčiai augant gynybos finansavimui ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimų sistema nespėja atliepti kariuomenės poreikių.

Apnuogino administracinių pajėgumų skyles

Buvęs krašto apsaugos ministras, Seimo NSGK vicepirmininkas Laurynas Kasčiūnas įžvelgia riziką, kad institucijų administraciniai pajėgumai nespėja paskui didėjančias gynybos išlaidas. 

Jo teigimu, šiuo metu finansavimas auga greičiau nei valstybės gebėjimas lėšas tinkamai investuoti ir paversti realiais gynybiniais pajėgumais.

„Tikrai taip, galima sakyti, kad gynybos finansavimas auga greičiau negu pajėgumas jas tinkamai investuoti ir paversti pajėgumu, šiuo atveju kariniu pajėgumu, gynybiniu pajėgumu. 

Nes mūsų tikslas, kad pinigai virstų mūsų gynybiniu pajėgumu“, – Eltai sakė L. Kasčiūnas.

Pasak jo, smarkiai išaugęs gynybos finansavimas išryškino krašto apsaugos sistemos institucinių pajėgumų problemas.

„Tai yra iššūkis, ką parodė ir Valstybės kontrolės ataskaita, tiesą sakant, nes dramatiškai išaugus gynybos išlaidoms, deja, tas institucinis pajėgumas tinkamai investuoti į įsigijimus arba kurti tą vadinamąją gynybos ekosistemą, kai tu apjungi pramonę, mokslą ir kariuomenės poreikius, juda labai sunkiai“, – teigė konservatorius.

Jo vertinimu, vien pirkimų procedūrų supaprastinimo nepakaks – būtina stiprinti ir GRA projektų valdymą bei žmogiškuosius išteklius.

„Būtinai reikia sutvarkyti tokį dalyką kaip projektinis valdymas Gynybos resursų agentūroje. Kad atsirastų kuo daugiau personalo, žinančio reikalą, nebijančio priimti sprendimus, greitus sprendimus, ir tai yra didelis iššūkis“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Anot buvusio krašto apsaugos ministro, pokyčių reikia tiek pirkimų sistemoje, tiek darbuotojų pritraukimo bei motyvavimo srityse. 

Jo nuomone, reikėtų mažinti biurokratines kliūtis, greitinti procedūras, išlaikant skaidrumo standartus, ir ieškoti galimybių į krašto apsaugos sistemą pritraukti daugiau privataus sektoriaus specialistų.

Vis dėlto, kaip pažymėjo L. Kasčiūnas, vien verslo patirties gynybos pirkimams nepakanka.

„Gynybos srityje neužtenka tik verslo logikos, tu turi žinoti ir tos pačios ginkluotės specifiką. (...) 

Tą simbiozę, sintezę sukurti tarp, tarkime, dinamikos, kuri yra versle, ir žinojimo, kurį turi kariškiai, čia irgi yra iššūkis, bet tą reikėtų padaryti“, – sakė parlamentaras.

Pasak jo, specialistų trūkumo problema krašto apsaugos sistemoje buvo juntama ir jam vadovaujant ministerijai, tačiau ypač išryškėjo pastaraisiais metais smarkiai padidinus gynybos finansavimą.

„Ji jautėsi, be abejo, sakykime, kaip dilema, ir tada buvo. Bet dramatiškai ji išryškėjo būtent pastaraisiais metais, kai tas finansavimas iš esmės smarkiai išaugo iki penkių milijardų. (...) Savotiškai situacija apnuogino administracinių pajėgumų skyles“, – teigė L. Kasčiūnas.

Jo vertinimu, vienos pagrindinės problemos išskirti negalima – trūkumų esama tiek procedūrose, tiek ekspertų kompetencijose ir naujų specialistų pritraukime.

Didžiausias iššūkis – pirkimų procedūros

Savo ruožtu Seimo NSGK narys socialdemokratas Tomas Martinaitis taip pat pripažįsta riziką, kad sparčiai augant gynybos išlaidoms institucijoms gali pritrūkti administracinių pajėgumų.

„Sutikčiau, kad tam tikra rizika yra šitoje vietoje. Bet turime suprasti, kokioje dabar geopolitinėje situacijoje gyvename. (...) Toks drastiškas išlaidų didėjimo skyrimas būtent gynybos sektoriui yra tam tikras papildomas rizikos veiksnys, kad tikrai reikia ir stipresnių žmonių kompetencijų, kurie tuos pinigus administruoja“, – Eltai sakė T. Martinaitis.

Vis dėlto didžiausią problemą šiuo metu jis įžvelgia pačiose pirkimų procedūrose. Parlamentaro teigimu, jos turi užtikrinti skaidrumą ir efektyvumą, tačiau kartu neturėtų pernelyg užtęsti ginkluotės įsigijimo.

„Šiai dienai man, kaip Gynybos komiteto nariui, iš tikrųjų norisi, kad ta ginkluotė, kuri mums yra reikalinga, kuo greičiau pasiektų mūsų valstybę“, – teigė Seimo NSGK narys.

Pasak jo, neaiškumai pirkimų sistemoje ir baimė prisiimti atsakomybę gali stabdyti sprendimų priėmimą bei ilginti procesus.

Socialdemokrato nuomone, reikėtų peržiūrėti pačią sistemą, atsisakyti nereikalingų procedūrų ir kartu kelti pirkimus organizuojančių darbuotojų kompetencijas.

T. Martinaitis taip pat siūlo svarstyti galimybę viešuosiuose pirkimuose plačiau pasitelkti dirbtinio intelekto įrankius.

„Manau, kad neišnaudotos resursų galimybės yra naujosios technologijos, tai būtent galbūt siekti labiau pasitelkti dirbtinio intelekto įrankius, tarkime, tam, kad organizuotume viešuosius pirkimus, kad būtų kuo mažiau žmogiškojo faktoriaus įtakos priimant sprendimus“, – sakė jis.

Parlamentaras pažymėjo, kad kai kurios valstybės jau pristato patirtį, kaip dirbtinio intelekto įrankiai pasitelkiami siekiant efektyviau organizuoti viešuosius pirkimus.

Trūksta kompleksinių kompetencijų specialistų

GRA direktorius Dovydas Palaima taip pat pripažįsta, kad rinkoje trūksta dalies gynybos pirkimams reikalingų kompetencijų turinčių specialistų.

Pasak jo, šiandien vis svarbesnės tampa kompleksinės kompetencijos – viešųjų pirkimų, derybų, projektų valdymo, sutarčių įgyvendinimo koordinavimo, technologijų, finansų bei gyvavimo ciklo valdymo.

Ypač aktualūs inžinerinių ir technologinių kompetencijų turintys specialistai, galintys dirbti su bepiločių sistemų, oro gynybos, stebėjimo, navigacijos, elektroninės kovos ir kitais sudėtingais gynybos projektais.

„Šiandien nepakanka vien gerai išmanyti pirkimų procedūras, reikia gebėti valdyti visą projektą nuo poreikio gavimo iki rezultato, suprasti technologinį kontekstą ir efektyviai dirbti su rinka, partneriais bei tiekėjais“, – Eltai perduotame komentare sakė D. Palaima.

GRA vadovo teigimu, konkurencija dėl aukštos kvalifikacijos darbuotojų yra didelė tiek tarp viešojo ir privataus sektorių, tiek pačių sektorių viduje. Todėl viena svarbiausių priemonių pritraukiant specialistus yra konkurencingas darbo užmokestis ir bendra motyvavimo sistema.

„Bendra motyvacinė sistema, įskaitant darbo užmokesčio konkurencingumą, yra vienas iš klausimų, kuriuos įvardijame kaip esminius pritraukiant reikiamas kompetencijas – ties šiuo klausimu jau dirbame ir artimiausiu metu galėsime pasiūlyti patrauklesnes darbo sąlygas“, – nurodė jis.

Agentūra taip pat laukia darbuotojų iš privataus sektoriaus. D. Palaimos teigimu, jie gali į gynybos sritį atnešti naujų kompetencijų, darbo metodų ir greitį, o GRA sukaupta institucinė patirtis leistų šias žinias pritaikyti gynybos srityje.

GRA šiuo metu rengia naują veiklos strategiją, kurios pagrindu numatoma sukurti ir naują agentūros struktūrą. Taip pat peržiūrimi darbo apmokėjimo ir motyvavimo principai, stiprinamas projektinis valdymas bei procesų efektyvumas.

Pasak D. Palaimos, augant gynybos finansavimui agentūros užduotis nebėra tiesiog „nupirkti daugiau“.

„Turime gebėti suprasti poreikį, įvertinti technologijas, valdyti projektą, dirbti su rinka ir užtikrinti, kad įsigijimas sukurtų realų gynybos pajėgumą“, – pabrėžė GRA vadovas.

GRA trūksta keliolikos pirkimų specialistų

Apie darbuotojų trūkumą GRA ketvirtadienį kalbėjo ir krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas. Pasak jo, šiuo metu agentūrai trūksta keliolikos pirkimų specialistų, todėl esamiems darbuotojams tenka didesnis darbo krūvis.

„Mes šnekame apie keliolika pirkimų specialistų, kurie turi ateiti, ir šiai dienai krūvis esamiems žmonėms, be abejo, yra didesnis“, – ketvirtadienį susitikime su Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija sakė R. Kaunas.

Kol ieškoma nuolatinių darbuotojų, ministro teigimu, GRA galėtų būti pasitelkiami atitinkamų sričių Lietuvos kariuomenės specialistai. 

R. Kaunas taip pat nurodė, kad agentūra yra reformuojama – keičiamos procedūros, siekiama spartinti įsigijimų procesą ir ieškoma naujų darbuotojų.

Be to, nuo rugsėjo 1 d. visi Krašto apsaugos ministerijos pirkimai planuojami vienoje sistemoje. Anot ministro, tai leis geriau sisteminti bei analizuoti duomenis apie vykdomus pirkimus.

Neįvykusių pirkimų dalis išaugo iki 59 proc.

ELTA primena, kad rugpjūtį paskelbtas Valstybės kontrolės auditas parodė, jog sparčiai augant gynybos finansavimui ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimų sistema nespėja atliepti kariuomenės poreikių.

Auditorių duomenimis, 2023–2025 m. sudaryta 8,7 mlrd. eurų vertės ginkluotės ir karinės įrangos pirkimų sutarčių. Šiai sričiai tenkanti krašto apsaugos sistemos išlaidų dalis per šį laikotarpį išaugo nuo 14 iki 40 proc.

Tuo metu neįvykusių pirkimų dalis išaugo nuo 24 proc. 2023 m. iki 59 proc. 2025 m. Valstybės kontrolė taip pat nustatė, kad 42 proc. vertintų pirkimų derinimai su patariamosiomis institucijomis truko nuo 30 iki 374 dienų.

Audito metu nustatyta, kad įsigijimų sistemai laiku tenkinti kariuomenės poreikius trukdo, be kita ko, ilgai trunkantis sprendimų derinimas, kvalifikuotų specialistų trūkumas, nepakankama pirkimų efektyvumo stebėsena ir fragmentuotas svarbiausių ginkluotės įsigijimų projektų valdymas.