Dešimtokai - bandomieji triušiai

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nusprendė atlikti bandymus su dešimtokais. Jie bus pirmieji, kuriems keisis mokyklos pabaigimo ir stojimo į aukštąsias mokyklas tvarka, nors iki to tebeliko dveji metai. O ir tai dar neaišku, ar per tuos dvejus metus ir vėl kas nors nepasikeis.

Nuo 2024 metų privalomų ir pasirenkamų dalykų tarpinius patikrinimus laikys visų Lietuvos mokyklų vienuoliktokai - dabartiniai dešimtokai. Tarpiniai patikrinimai bus brandos egzamino dalis - sudarys 40 proc. egzamino įvertinimo. Kitaip tariant, 40 proc. įvertinimo bus galima surinkti 11-oje klasėje, likusius 60 proc. - pagrindinės sesijos metu 12-oje klasėje.

„Kai kurie mokiniai į egzaminą pagrindinės sesijos metu ateis jau surinkę pakankamai taškų valstybiniam brandos egzaminui išlaikyti, tačiau vis tiek svarbu dalyvauti egzamine pagrindinės sesijos metu. Pasirinkus laikyti egzaminą, bet jame nedalyvavus, brandos atestate bus įrašomas tik tarpinio patikrinimo rezultatas, kurio nepakaks norint baigti vidurinio ugdymo programą", - skelbia ministerija.

„Patikrinimai leis mokiniams sukaupti dalį baigiamojo vertinimo, išskaidys mokymosi krūvį, mažins įtampą per brandos egzaminų sesiją", - vakar žurnalistus tikino švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius.

Tarpiniai patikrinimai bus rengiami iš privalomų ir privalomai pasirenkamų dalykų: lietuvių kalbos ir literatūros, tautinių mažumų gimtosios kalbos ir literatūros, matematikos, užsienio kalbų, visuomeninio ugdymo, gamtamokslinio ir technologinio ugdymo dalykų.

Tarpiniai mokinių pasiekimai bus organizuojami mokyklose, mokiniams įprastoje aplinkoje, pamokų metu. Beveik visi tarpiniai patikrinimai vyks elektroniniu būdu.

Visi brandos egzaminai bus valstybiniai - nebeliks mokyklinių.

Kaip ir iki šiol, brandos atestatui gauti reikės išlaikyti ne mažiau kaip 2 valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros ir kito pasirinkto dalyko.

Tačiau norint stoti į Lietuvos aukštąsias mokyklas, reikės būti išlaikius ne mažiau kaip 3 valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir laisvai pasirinktą.

O kai kurioms studijų programoms (jei norima patekti į valstybės finansuojamas vietas), gali prisireikti ir 4 ar net 5 egzaminų. Tiesa, stojantiesiems į menų studijų krypčių grupės studijas pakaks 2 valstybinių brandos egzaminų, jiems nebūtinas matematikos egzaminas.

Naujovės, apie kurias ministerija prabilo tik šią savaitę, ne juokais išgąsdino ne tik dešimtokus ir jų tėvelius, bet ir pedagogus bei atrankos į aukštąsias mokyklas specialistus.

Į „Vakaro žinias" kreipėsi skaitytoja iš Vilniaus, pranešusi, kad kaip tik šią savaitę mokykloje, kurioje mokosi jos dešimtokė dukra, buvo tėvų susirinkimas. Jo metu būsimas naujoves pristatė mokyklos direktorė ir vieno universiteto atstovas.

„Paaiškėjo, kad mokiniams pasirinkti bus siūlomi trys nauji valstybiniai brandos egzaminai: filosofijos, ekonomikos ir verslumo bei inžinerinių technologijų.

Stojant į kai kurias studijų programas šiuos egzaminus bus privalu išlaikyti, tačiau direktorė pareiškė, kad dviejų iš šių dalykų nebus dėstoma, nes nėra specialistų. Jie visoje Lietuvoje net nepradėti ruošti, bet ministerija pastatė vežimą prieš arklį.

Universiteto atstovas pareiškė, kad inžineriją galėtų dėstyti Vilniaus Gedimino technikos universiteto darbuotojai, tačiau jie neturi pedagoginės kvalifikacijos", - pasakojo skaitytoja.

Pasak jos, per tėvų susirinkimą direktorė ir universiteto atstovas pliekė ministeriją ir dėl kitų dalykų, kuriuos patvirtino, nors jiems nepasiruošta.

„Ministerija nusprendė, kad dabartiniai dešimtokai iki gegužės 1 d. turi užpildyti klausimyną, kokius dalykus mokysis nuo 11 klasės. Tačiau paaiškėjo, kad kai kurie universitetai dar nežino, kokių egzaminų reikės stojant į tam tikras studijų programas. Tai kaip vaikui žinoti, kokį dalyką pasirinkti?" - stebėjosi skaitytoja.

Anot jos, pranešta, kad ministerija iki šiol dar nėra apsisprendusi ir dėl to, kaip per egzaminus surinktus taškus konvertuos į stojamuosius balus. Universiteto atstovo paklausus, kodėl ši problema neiškeliama į viešumą, jis nė neslėpė, kad „niekas nenori pyktis su ministerija".

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder