Parlamentas nepalaikė opozicijos iniciatyvos sudaryti komisiją duomenų vagystei tirti

Komisiją norėta įpareigoti atlikti tyrimą ir atsakyti į 19 klausimų, daugiausia susijusių su valstybės registrų kontrole ir apsauga, duomenų nutekėjimo incidento chronologija, institucijų atsakomybe, veiksmais ir visuomenės informavimu sužinojus apie vagystę.

Anksčiau vienas iš komisijos iniciatorių, konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas teigė, kad komisija darbą turėtų atlikti per vasarą, posėdžiai būtų atviri.

Pristatydamas nutarimą antradienį politikas Seimo tribūnoje kalbėjo, jog esminis klausimas kyla dėl to, ar šiuo metu yra tinkamai įvertintas šio incidento poveikis nacionaliniam saugumui, aiškino pasigendantis politinės lyderystės.

„Krizių dabar turime įvairių, (…) mūsų valstybei šiuo metu trūksta lyderystės, trūksta tikro valstybinio požiūrio, trūksta normalaus, integruoto krizių valdymo mechanizmo“, – sakė L. Kasčiūnas.

Neatmeta, kad projektas greitai bus teikiamas iš naujo

L. Kasčiūnas vėliau pabrėžė, jog tam, kad būtų įsteigta laikinoji tyrimo komisija, pritrūko nedaug balsų – reikėjo tik Seimo „aušriečių“ frakcijos atstovų, kurie siūlymą suburti komisiją pasirašė, tačiau po pateikimo už jį nebalsavo. Nepaisant to, politikas mano, jog šis projektas artimiausiu metu grįš į plenarinę salę.

„Trūko nedaug. Iš esmės, trūko 4 balsų, bet vis tik Remigijaus Žemaitaičio „Nemuno aušra“ buvo ta dalis, kuri perlaužė – pasirašė ir planavo balsuoti, bet nesubalsavo. Tiesa, tobulinti jie leido, tai dabar laukiame Dainiaus Gaižausko pasiūlymų, kitų Seimo narių pasiūlymų ir jei jie atsiras, mes bet kada, surinkus parašus, galime teikti iš naujo. Tą galėtume daryti ir ketvirtadienį, ir kitą antradienį“, – žurnalistams Seime sakė L. Kasčiūnas.

Anot jo, dabar konservatoriai tarsis su partneriais opozicijoje – Liberalų sąjūdžio frakcija – ir spręs, ar projektą tobulinti.

„Dabar tarsimės su Viktorija (Čmilyte-Nielsen – ELTA), ką čia geriausia būtų daryti, tačiau tikėtina, kad tobulinsime. Gal paimsime didesnį laikotarpį, galime paimti daugiau akcentų iš 2024 m. ir tikrai nematome problemų ir galime tai padaryti, nes bręsta Seime ši iniciatyva, o dabar tik dar vyksta politiniai skaičiavimai“, – tikino L. Kasčiūnas.

Pati V. Čmilytė-Nielsen tuo metu konstatavo, jog socialdemokratų frakcija šiame balsavime parodė, jog ignoruoja problemą, kurią sukėlė RC duomenų vagystė bei pavėluotas visuomenės informavimas apie ją. Todėl ji taip pat patikino, kad projektas suburti tyrimo komisiją dėl šios situacijos dar bus teikiamas Seimui.

„Apmaudu, kad socialdemokratai visiškai ignoruoja problemos mastą ir rimtumą. Manau, kad tai labai netoliaregiškas sprendimas. Jei jie mano, kad pakeitę Vyriausybės sudėti taip tą istoriją nuramins, tai yra labai netoliaregiška, nes išsiaiškinti, kas priėmė sprendimus ir kokie politikai yra atsakingi – būtų sveika ir prisidėtų prie to, kad tokie dalykai nebesikartotų“, – Eltai sakė liberalė.

„Aišku, išlieka galimybė projektą tobulinti ir būtinai tai padarysime. Su kolegomis, kitais opozicijos atstovais jau kalbėjome, kad galime praplėsti projektą, sukonkretinti kai kuriuos klausimus, pridėti vieną ar kitą aktualų kampą ir teiksime vėl. Tikiuosi, kad demokratai nuo to neatsitrauks, o dėl „aušriečių“ – pamatysime", – reziumavo politikė.

L. Kasčiūnas savo ruožtu pagyrė Demokratų Sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovus už tai, kad palaikė laikinosios komisijos įkūrimą nepaisant to, kad šią savaitę pradėjo derybas su socialdemokratais dėl bendradarbiavimo naujojoje Seimo valdančiojoje koalicijoje.

„Demokratai išlaikė savo žodį, kas yra tvarkoje, tai yra svarbu politikoje. Nesvarbu, kad pasikeitė politinė situacija ir ji toliau keičiasi, jie savo žodį išlaikė ir manau, kad toliau jo laikysis, tad tą komisiją tikrai galime turėti“, – pridūrė parlamentaras.

Generalinė prokuratūra atlieka tyrimą dėl nuo sausio iš RC galimai nutekintų daugiau nei 600 tūkst. nekilnojamojo turto registro išrašų, dėl to patirta žala siekia ne mažiau nei 111 tūkst. eurų.

Duomenų apsaugos inspekcijos teigimu, per vagystę paveiktų gyventojų skaičius yra kiek mažesnis – siekia apie 0,5 mln.

Seimo pirmininkas Juozas Olekas anksčiau teigė, kad laikinoji tyrimo komisija turėtų būti suformuota vėliau, teisėsaugai ištyrus situaciją ir pateikus visą informaciją apie duomenų vagystę.

Iš pareigų po incidento pasitraukęs buvęs RC vadovas Adrijus Jusas teigė, kad didelės apimties duomenų nutekėjimas iš registrų pastebėtas dar balandžio pradžioje, tačiau galimybes pranešti apie incidentą ribojo teisėsaugos pradėtas tyrimas.

Anot jo, apie situaciją iškart informuotos institucijos, tarp kurių – ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM).

Premjerė laikėsi nuomonės, kad visuomenei apie incidentą negalėjo būti pranešta, nes tyrimą buvo pradėjusi ir kontroliavo Generalinė prokuratūra, o tam tikros informacijos atskleidimas gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę.

Visgi prezidentas Gitanas Nausėda kritikavo šią premjerės poziciją ir sakė, kad visuomenė turėjo būti informuota, nes, pasak jo, jokio Generalinės prokuratūros draudimo skelbti šią informaciją nebuvo.

Anksčiau Seimo opozicija neatmetė, kad, jeigu parlamentas nepalaikytų iniciatyvos suburti šią komisiją, būtų svarstoma inicijuoti ministrų interpeliaciją.