Desovietizacijos komisija rekomenduoja keisti Salomėjos Nėries, Tarybų gatvių pavadinimus

Taip pat sutarta rekomenduoti pakeisti Tarybų gatvės pavadinimą Alytaus rajone esančiame Krokialaukyje bei į kapines perkelti Holokausto dalyvio Juozo Barzdos Plungėje paminklą ir palaikus.

„Juozo Barzdos paminklas pastatytas kapo vietoje. Ar tiksliai ten – nenorėčiau spėlioti. Todėl mes rekomendavome jį perkelti, nes, visgi, biografija ne pati gražiausia, tačiau palaikai ir paminklas vis tiek turėtų būti perkelti į kapines“, – Eltai nurodė komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas.

Tuo metu Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentos Šiauliuose, taip pat kelių gatvių Visagine klausimų nagrinėjimą nuspręsta perkelti į kitą komisijos posėdį.

„Įveikėme pusę darbotvarkės, kadangi buvo daug diskusijų, pavyzdžiui, dėl generolo Vėtros atminimo lentos Šiauliuose. Ilgai diskutavome ir dar nepriėmėme sprendimo“, – pažymėjo komisijos pirmininkas.

„Dėl Visagino pakartotinį svarstymą, kur mūsų rekomendacijos buvo vienokios, o Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro generalinio direktoriaus – kitokios, atidėjome kitam posėdžiui. Nusprendėme pasikviesti direktorių į kitą posėdį ir su juo padiskutuoti“, – sakė V. Karčiauskas.

Dėl Kazio Škirpos atminimo lentos Vilniaus miesto savivaldybėje komisija nutarė prašyti istorinės pažymos iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC).

„Vienaip ar kitaip tai yra asmenybė, o priimant sprendimus apie asmenybes reikalinga pateikti daugiau medžiagos, kad visi suinteresuotieji galėtų vienoje vietoje rasti tą informaciją. Kaip ir Salomėjos Nėries, kaip ir generolo Vėtros atveju“, – sakė komisijos pirmininkas.

V. Karčiauskas pažymėjo, kad kita posėdžio darbotvarkės dalis bus nagrinėjama kovo 13 d. planuojamame posėdyje.

ELTA primena, kad nuo praėjusių metų gegužės 1-osios Lietuvoje įsigaliojo dekomunizacijos įstatymas. Jis taikomas bet kokia forma įamžintiems ar atvaizduojamiems asmenims, simboliams, informacijai, propaguojančiai totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas.

Praėjusių metų gruodį Seimo priimtas įstatymas taip pat sudaro prielaidas pašalinti iš viešųjų erdvių totalitarizmo ir autoritarizmo simbolius – paminklus, kitus memorialinius objektus, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimus.

Viešųjų objektų pripažinimą tokiais, kuriais propaguojami totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologijos, numatyta atlikti LGGRTC ir savivaldybių institucijoms.

Viktorija Smirnovaitė (ELTA)