Diegiami atsinaujinčios energijos panaudojimo Neringoje sprendimai

Juose numatoma, kad Neringos savivaldybės administracijoje, Neringos muziejuose, Nidos lopšelyje-darželyje „Ąžuoliukas“, Neringos pirminės sveikatos priežiūros centre ir Viktoro Miliūno bibliotekoje šių įstaigų poreikiams bus naudojama atsinaujinanti elektros energija. Šiais projektais siekiama įgyvendinti vieną iš svarbiausių Savivaldybės strateginio plano 2021-2030 metams tikslų - sukurti žaliosios savivaldybės modelį, kuris prisidėtų ne tik prie kovos su klimato kaita, bet ir leistų tvariau naudoti energijos resursus.

Siekiant išlaikyti kuo autentiškesnį kraštovaizdį, ne visos projektuose dalyvaujančios Neringos įstaigos turi galimybę saulės elektrines įsirengti ant pastatų stogų, bet yra numatyta alternatyva - saulės fotovoltinės elektrinės, skirtos elektros gamybai savo poreikiams, įsigijimas iš saulės elektrinių parkų. Tokiu būdu realiais veiksmais prisidedama prie klimato atšilimo stabdymo, nes mažinama CO2 emisija, panaudojami atsinaujinantys energijos ištekliai, šiuo atveju - saulės energija. Šiems projektams 80 proc. lėšų buvo skirta iš Klimato kaitos programos, o 20 proc. projektams įgyvendinti reikalingų lėšų įsipareigota skirti iš Neringos savivaldybės biudžeto.

„Džiugu, kad modernūs sprendimai dėl alternatyvaus išteklių panaudojimo jau įgyvendinami ir Neringoje. Tokiu būdu ne tik prisidedame prie valstybės tarptautinių įsipareigojimų dėl klimato kaitos mažinimo, bet ir tikimės, kad pastatų energinio naudingumo didinimas, skatinimas gyventojus bei įmones tą daryti kuo aktyviau su laiku sumažins sąnaudas galutiniam vartotojui bei leis įgyti pelnytą žaliosios savivaldybės statusą“, - kalbėjo Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.

Ankstesniais metais fotovoltinės saulės elektrinės projektą įgyvendino UAB „Neringos energija“ - elektrinė jau yra įrengta ir nuo 2020 m spalio 23 dienos sėkmingai veikia. Atsižvelgiant į elektros energijos suvartojimo rodiklius, bendrovė tapo gaminančiu vartotoju. Neringos gimnazija taip pat yra parengusi saulės fotovoltinės elektrinės įrengimo ant pastato stogo projektą - vykdomos viešųjų pirkimų procedūros ir tikimasi, kad netrukus projektą pavyks realizuoti.

Remiantis UAB „Neringos energija“ pateiktais duomenimis, prognozuojama metinė gamybos apimtis (sutaupymas) - 51 913 kWh. Skaičiuojant vidutinį tarifą - 0,11 Eur/kWh (be PVM), prognozuojama saulės elektrinės generuojamos energijos vertė (sutaupymas) - 5 710,43 Eur (be PVM), o paprastasis numatomas atsipirkimo laikas - 8,46 metų. Reikėtų paminėti, kad projekto įgyvendinimas prisidės ir prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio mažinimo (bendras kiekis per 20 metų siektų 786,2 tonos).

Atsinaujinančių išteklių panaudojimo projektai leidžia išnaudoti Kuršių nerijos geografinės padėties privalumus - ji patenka į ilgiausios saulės šviesos trukmės zoną Lietuvoje, dėl to yra priskirta prie didžiausią perspektyvą pagal saulės energijos išteklius turinčių vietovių. Taigi šiame krašte vystyti projektus, susijusius su saulės energija, yra ypač palanku.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra paskelbė kvietimą iki š. m. balandžio 30 d. 15.45 val. teikti paraiškas dėl saulės elektrinių įrengimo namų ūkiuose, tad ir kurorto gyventojai kviečiami pasinaudoti šiomis galimybėmis, prisidėti prie klimato kaitos krizės stabdymo bei diegti efektyvesnius, mažiau energijos naudojančius sprendimus.

Daugiau informacijos www.apva.lt

Juodkrantė: kurortas ir medicina

Ar žinote, kokias sąlygas turėjo išpildyti Juodkrantė, kad būtų pripažinta kurortu? Kas sprendė, koks turi būti kurorto įvaizdis, jo prigimtis? Kokias paslaugas Juodkrantės svečiai galėjo gauti čia įkurtame SPA centre?

Nuoširdžiai kviečiame atsakymus į šiuos klausimus rasti balandžio 20 d. 19 val. antrajame ciklo „Kultūros salos istorija“ vaizdo pasakojime „Juodkrantė: kurortas ir medicina“.

Šiame reportaže Rytų Prūsijos istorijos tyrinėtoja, istorikė doc. dr. Nijolė Strakauskaitė papasakos ir atskleis svarbias kurorto ir medicinos sąsajas, supažindins su Juodkrantės gydytoju Rudolfu Werneriu ir jo kita svarbia - kurorto komisaro - veikla.

Susitikime šioje intriguojančioje istorijos puotoje su doc. dr. N. Strakauskaite ir bent mintimis pasivaikščiokime po „aukso amžiaus“ Juodkrantę!

Vaizdo pasakojimą stebėkite tiesiogiai Neringos muziejų, Thomo Manno kultūros centro ir „Kultūros salos“ „Facebook“ paskyrose.

Prašome žaliąsias atliekas (nugenėtas šakas, sugrėbtus lapus, žolę ir pan.) palikti tik prie mišrių komunalinių atliekų konteinerių. Jų negalima palikti prie takų, pamaryje ar kitose viešose vietose – bus taikomos administracinės baudos. Žaliosios atliekos išvežamos kiekvieną trečiadienį.