Draudikai: nuo audros labiausiai nukentėjo vakarų Lietuva, nuostoliai gali siekti solidžią sumą

Bendrovės duomenimis, iki gruodžio 29 d. 12 val. buvo sulaukta arti 150 žalų kreipinių, kurių bendra nuostolių suma sudaro apie 120 tūkst. eurų. Skaičiuojama, kad vidutinė šios audros padarytos vienos žalos suma siekia apie 800 eurų.

Pasak Manto Norkaus, „Lietuvos draudimo“ klientų aptarnavimo centro vadovo, paprastai nustatyti realų praūžusios gamtos stichijos padarinių mastą užtrunka apie tris paras – per tokį laikotarpį didžioji dalis nukentėjusių klientų praneša apie patirtą žalą. 

„Nors gyventojai audros išvakarėse gavo civilinės saugos pranešimus apie numatomą vėjo sustiprėjimą ir raginimą pasirūpinti savo turtu, nuostolių išvengti visgi nepavyko. Audra niokojo pastatus, laužė medžius ir jų šakas, gadino smulkius turto objektus, pavyzdžiui, šiltnamius, stogines, lauko baldus. Audrai nurimus ir gyventojams vertinant patirtą žalą, registruojame išaugusį žalų kreipinių skaičių“, − sako M. Norkus.

Pasak eksperto, pagal preliminarius vertinimus, bendra šios audros padarinių suma gali siekti 250 tūkst. eurų, o tikslesni duomenys bus žinomi pasibaigus šventiniam periodui. 

Kaip ir buvo prognozuota, didžiausią savo jėgą audra parodė šalies vakariniame regione. Palangoje, Neringoje, Klaipėdoje, Kretingoje, Karklėje ir kitose pajūrio vietovėse vėjo gūsiai vietomis viršydavo 30 m/s. 

Tuo metu likusioje šalies dalyje vėjo šėlsmas nebuvo toks intensyvus, ir toli nuo pajūrio ruožo esančiuose šalies regionuose buvo fiksuotos tik pavienės žalos – Vilniuje, Kaune, Marijampolėje. 

Patyrusiems žalą gyventojams „Lietuvos draudimo“ žalų ekspertas M. Morkus pataria pirmiausia kviesti avarines tarnybas ir, jei yra galimybė – stengtis mažinti nuostolį. Siekiant operatyvaus žalos atlyginimo, sugadinimus ir kitą patirtą žalą būtina nufotografuoti ir kreiptis į savo draudimo bendrovę. 

Registruoti įvykius „Lietuvos draudimo“ klientai gali naudodamiesi mobiliąja programėle ir savitarnos svetainėje www.savasld.lt.

Trečdalis valdo būstą, tačiau nėra jo apdraudę 

Anksčiau šiais metais atliktas tyrimas atskleidė, kad per metus pastebimai išaugo savo pagrindinį būstą apdraudusių gyventojų dalis. 6 iš 10 šalies gyventojų (62 proc.) nurodo nuosavybės teise valdantys namą, butą ar kotedžą ir yra pasirūpinę jo draudimu, rodo „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas reprezentatyvus gyventojų tyrimas. 

Lyginant su identišku tyrimu, atliktu praėjusiais metais, savo būstą apdraudusių gyventojų dalis per metus paaugo 10 procentinių punktų − 2024 m. ji siekė 52 proc. 

Remiantis tyrimo rezultatais, nuosavą būstą valdantys, tačiau neturintys jo draudimo šių metų pavasarį nurodė 28 proc. respondentų. Tuo metu kas dešimtas gyventojas (10 proc.) teigė neturintis jam priklausančio būsto, kurį galėtų drausti. 

Reprezentatyvų gyventojų nuomonės tyrimą 2025 m. kovo mėnesį atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1012 Lietuvos gyventojų, gyvenančių įvairiose šalies vietose ir atstovaujančių amžiaus grupėms nuo 18 iki 75 metų.