Duomenų agentūra: iki 2100 m. Lietuvoje gyventojų skaičius sumažės daugiau nei ketvirtadaliu

Prognozuojama, kad 2050 m. pradžioje Lietuvoje gyvens 2 mln. 680,2 tūkst. nuolatinių gyventojų – 210,4 tūkst. (7,3 proc.) mažiau negu 2025 m. pradžioje, tui metu 2075 m. pradžioje – 2 mln. 389 tūkst. (501,6 tūkst. arba 17,4 proc. mažiau).

Prognozuojamu laikotarpiu moterų skaičius šalyje išliks didesnis nei vyrų – 2050 m. pradžioje moterų bus 75,5 tūkst. daugiau negu vyrų (atitinkamai 1 mln. 377,8 tūkst. ir 1 mln. 302,4 tūkst.), 2075 m. pradžioje – 30,9 tūkst. daugiau (atitinkamai 1 mln. 210 tūkst. ir 1 mln. 179 tūkst.), 2100 m. pradžioje – 38 tūkst. daugiau (atitinkamai 1 mln. 95,1 tūkst. ir 1 mln. 57,1 tūkst.)

2050 m. pradžioje moterys sudarys 51,4 proc. visų nuolatinių gyventojų (1 tūkst. vyrų teks 1 057 moterys), atitinkamai 2075 m. pradžioje – 50,6 proc. (1 tūkst. vyrų teks 1 026 moterys, 2100 m. pradžioje – 50,9 proc. (1 tūkst. vyrų teks 1 035 moterys).

Pagal duomenų agentūros skaičiavimus, suminis gimstamumo rodiklis Lietuvoje neužtikrina kartų kaitos (yra mažesnis nei 2,1 vaiko), šalyje mažėja jauno ir vidutinio (darbingo) amžiaus gyventojų dalis bei didėja vyresnio amžiaus gyventojų dalis.

Prognozuojama, kad išliks neigiama natūrali gyventojų kaita (mirusiųjų skaičius viršys gimusiųjų skaičių) ir toliau mažės darbingo amžiaus gyventojų ir reproduktyvaus amžiaus moterų skaičius. Neigiamą natūralų prieaugį iš dalies kompensuos teigiamas tarptautinės neto migracijos balansas – imigrantų skaičius bus didesnis nei emigrantų.

2050 m. pradžioje šalyje gyvens 312,2 tūkst. 0–14 metų amžiaus vaikų (11,6 proc. visų gyventojų), 2075 m. pradžioje – 261,3 tūkst. (10,9 proc.), 2100 m. – 241,1 tūkst. (11,2 proc.)

Pagyvenusių žmonių (65 metų ir vyresnių) skaičius šalyje toliau didės – 2050 m. pradžioje ši amžiaus grupė sudarys apie 30,2 proc. visų nuolatinių šalies gyventojų – daugiau nei 808 tūkst. (204,7 tūkst. arba 33,9 proc. daugiau nei 2025 m.)

2075 m. pradžioje 65 metų ir vyresni asmenys sudarys 36,4 proc. visų gyventojų; jų skaičius, palyginti su 2025 m., išaugs 265,1 tūkst. (43,9 proc.). 2100 m. pradžioje ši grupė sudarys 37,6 proc. visų gyventojų – tai 206,6 tūkst. (34,2 proc.) daugiau nei 2025 m.

Darbingo amžiaus (15–64 metų) gyventojų skaičius Lietuvoje taip pat nuosekliai mažės – 2050 m. pradžioje jų bus 1 mln. 559,9 tūkst. arba 58,2 proc. visų nuolatinių šalies gyventojų. 

2075 m. pradžioje šios grupės gyventojų skaičius sieks 1 mln. 259,1 tūkst., arba 52,7 proc. visų gyventojų, o 2100 m. pradžioje – 1 mln. 101 tūkst., arba 51,2 proc. visų gyventojų. 

Numatoma, kad darbingo amžiaus gyventojų 2050 m. pradžioje bus 319 tūkst. mažiau nei 2025 m. pradžioje. 2075 m. pradžioje šios amžiaus grupės asmenų bus 619,7 tūkst. mažiau, 2100 m. pradžioje – 777,9 tūkst. mažiau.