Eiles pas medikus trumpins bausdami pacientus

Tačiau tuo pat metu viešai skelbiama, jog kas penktas iš anksto pas medikus užsiregistravęs ligonis - neatvyksta. 

Todėl laukiančiųjų eilėse atsiranda spragos. Svarbiausia - pacientas apie savo neatvykimą nepraneša gydymo įstaigai, todėl į neatvykusiam skirtą laiką jau negalima įrašyti kito paciento, kuriam gydymo paslauga būtina. 

Dėl šios priežasties vis kyla minčių apmokestinti neatvykusius pacientus baudomis.

Vokietijoje pacientai už neatvykimą be pateisinamos priežasties baudžiami 40 Eur bauda. Net ruošiamasi ją padidinti iki 100 Eur. Bet ar baudos yra vienintelė išeitis? Ir kaip jos paveiktų ligonius?

Sveikatos apsaugos viceministras Edgaras Diržius pripažįsta, kad ministerija svarstytų galimybę apie neatvykimą nepranešusiems pacientams taikyti baudas. Vis dėlto, tai būtų kraštutinis sprendimas.

„Baudos variantas visąlaik sklando mūsų galvose ir tai yra vienas iš variantų, kurį galima būtų taikyti. (...) Bet tai yra kraštutinis variantas, mūsų supratimu", - Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje trečiadienį kalbėjo E.Diržius.

Bausti reikia

Epilepsija sergančiųjų sąjungos „Epilė" vadovė Donata Balčikonienė prisipažino apie idėją apmokestinti nedrausmingus pacientus dar negirdėjusi, bet patikino, kad toks apmokestinimas būtų logiškas. Kodėl?

„Man, tiesą sakant, pas epileptologą reikia kartais laukti ir šešis, ir aštuonis mėnesius. 

Pirmą kartą užsirašius, tenka būtent tiek laiko laukti, ir, jeigu kažkas iš užsirašiusiųjų neatvyksta, man būna gana apmaudu, nes tuo metu kažkas kitas galėtų pasinaudoti tomis gydymo paslaugomis. 

Žinoma, būna aplinkybių, kurios pasikeičia ir žmogus negali pas gydytoją atvykti, bet pranešti, kad neatvyksi - nėra sunku. 

Gal pačiam gydytojui nelabai į kabinetą paskambinsi, bet į registratūrą gali paskambinti ir per elektroninę sveikatą gali vizitą atšaukti.

Juk ir taip labai sunku pas trečio lygio epileptologą specialistą patekti. Net ir Vilniuje ar Kaune tokių specialistų yra labai nedaug, o sergančių epilepsija - nemažai. 

Lietuvoje epilepsija serga vienas žmogus iš šimto, todėl tokios didelės eilės. Aišku, vaistus taip pat gali išrašyti ne tik trečio lygio specialistas, bet ir neurologai, šeimos gydytojai. 

Tačiau yra tokių vaistų, kuriuos gali išrašyti tik epileptologai. Prieš tai nustatę ligos formą bei eigą ir tik tada parinkę vaistus. 

Mes nuolat lankomės pas šeimos gydytojus, neurologus ir profilaktiškai važiuojame pasitikrinti į Vilnių, į Kauną.

Todėl sunkiai pateisinu tuos pacientus, kurie užsirašo pas gydytoją ir neatvyksta, nes kitiems tenka labai ilgai laukti ir patekti pas gydytoją jau vargo vakarienė.. 

Baudos už neatvykimą būtų efektyvus sudrausminimas. Ypač jei neatvykstama pas trečio lygio specialistus", - „Vakaro žinioms" sakė D.Balčikonienė

Bausti nereikia

Lietuvos nefrologinių ligonių asociacijos „Gyvastis" prezidentė Aušra Degutytė sakė, jog pirmiausiai reikėtų panagrinėti, dėl kokių priežasčių pacientai atsisako vizitų pas gydytojus.

„Jeigu žmogus, pavyzdžiui, laukia pas kardiologą ar endokrinologą 4-6 mėnesius, o žmogui reikalinga medicinos paslauga būtent dabar, tai jis ieško būdų, kaip tą paslaugą gauti kuo anksčiau.

Todėl tas pacientas greičiausiai užsiregistruoja ir į kitą gydymo įstaigą, pavyzdžiui, privačią. Tiesa, manau, kad tokiu atveju pacientas turėtų informuoti pirmąją gydymo įstaigą, kad atsisako savo registracijos talono.

Bet mes kalbame apie žmones, turinčius sveikatos problemų. Jeigu žmogus, pavyzdžiui, užsiregistravo pas kardiologą planiniam vizitui, bet staiga pablogėjo sveikata ir pateko į ligoninės stacionarą, kaip mes tokį atvejį vertinsime? Kad paciento veikla yra piktybiška? Todėl nemanau, kad paciento baudimas administracine tvarka yra būdas sumažinti eiles pas gydytojus.

Nes jeigu mes sergančius žmones dar ir bausime administracinėmis baudomis, tai gausime situaciją „Bausti negalima pasigailėti", kada neaišku, kurioje vietoje padėti kablelį.

Aišku, jei ta registracijos pas medikus sistema būtų viena ir visiems bendra, tai matytųsi, kad pacientas yra užsiregistravęs vienoje gydymo įstaigoje, atvyksta į kitą gydymo įstaigą. Jau matytųsi, jog pacientas gavo gydymo paslaugą.

Domėjausi statistika, kad neatvykimo pas medikus atvejų būna apie 30 proc. Tai tikrai neturėtų sudaryti kažkokių ypatingai didelių sveikatos apsaugos sistemos trikdžių.

Aišku, yra ir žmogaus atsakomybės klausimas. Jis galėtų tiesiog paskambinti į registratūrą ir atšaukti vizitą, bet ne visi tai gali. 

Gal žmogui pasidarė silpna prieš pat vizitą? Gal kraujospūdis staiga pakilo? Kai žmogus labai blogai jaučiasi, jam ne registracija rūpi, jis galvoja, kaip pačiam išgyventi šią valandą. 

Todėl gaunasi paradoksali situacija, kai neaišku, kur padėti kablelį sakinyje „Bausti negalima pagailėti", - svarstė A.Degutytė.

Komentuoja  Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Rimantė ŠALAŠEVIČIŪTĖ:

Sveikatos reikalų komitete svarstėme, kaip eilių mažinimą realizuoti. Kai aš buvau sveikatos apsaugos ministrė, aišku, tokių eilių ir tokio laukimo pas medikus kaip dabar nebuvo, bet pas specialistus taip pat buvo eilės.

Mes buvome pasirinkę diskusijai tris variantus. Sakau - tik variantus, nes jie nebuvo realizuoti. Pirmas siūlytas variantas - jeigu žmogus užsirašęs neatvyksta be pateisinamų priežasčių ir neinformuoja, tiesiog kažkiek laiko negauna galimybės užsirašyti pas gydytoją kitam kartui. 

Taip suvaržomos jo teisės. Mums ypač rūpėjo eilės pas šeimos gydytojus, nes 2014-2016 m. eilės pas šeimos gydytojus jau ėmė sparčiai formuotis.

Antras pasiūlytas eilių mažinimo variantas, apie kurį diskutavome, susipažinę ir su užsienio šalių praktika, tai baudų skyrimas. 

Dabar vėl keliamas klausimas dėl baudų, bet tie, kas kelia šį klausimą, realiai neišaiškina mechanizmo, kaip reikėtų tas baudas paimti.

Kai aš buvau ministre, diskutavome apie du baudų paėmimo variantus. Pirmas - jeigu nori pakliūti pas gydytoją, užsirašydamas pervedi 3 eurus, o tada, kai pakliūni pas gydytoją, tau tuos 3 eurus grąžina. 

O jei neatvyksti, tie 3 eurai negrąžinami ir lieka kaip bauda. Štai tokios buvo diskusijos, bet problema buvo ta, kad tuos eurus būtų turėjęs registruoti gydymo įstaigos personalas, būtų padidėjęs jų darbo krūvis. 

O dabar, kai nuo 2015 m. veikia e-sveikata, ne kiekvienas pacientas sugebėtų ir tuos pinigėlius pervesti. Juk yra ir pagyvenusių, ir kaimuose gyvenančių, neturinčių prieigos prie elektroninės bankininkystės. Gal tik „Perlas" liktų...

Dar būna, kad šeimos gydytojai patys atsisako kelias savaites priimti pacientą, jei jis neatvyko sutartu laiku. 

Tačiau tada žmogus gali spjauti į gydytoją ir prisirašyti pas šeimos gydytoją kitoje apylinkėje.

Kadangi šeimos gydytojų atlyginimas priklauso nuo prisirašiusiųjų skaičiaus, tai toks šeimos gydytojas, atsisakęs paciento, pats susimažintų sau algą.

Manau, kad reikia žmones ne gąsdinti, ne bausti, bet įvesti kitokią tvarką. Mano visa šeima yra prisiregistravusi prie vienos gydymo įstaigos ir prieš kiekvieną sutartą vizitą iš anksto gauna SMS priminimą. Telieka atsakyti „taip" arba „ne".