Elektrifikuojant geležinkelį, Kretingoje numatytos dvi pėsčiųjų perėjos

Apžiūrėti darbus atvykę bendrovės LTG (Lietuvos geležinkeliai) atstovai nusprendė įrengti perėją per geležinkelį pavojingoje vietoje – Šventosios gatvės pabaigoje, ties didžiosiomis kapinėmis.

Anksčiau – takas į niekur

Kaip „Pajūrio naujienas“ informavo LTG įmonių grupės „LTG Infra“ komunikacijos partneris Domas Jurevičiaus, šis sprendimas buvo priimtas po įmonės generalinio direktoriaus Vyčio Žalimo ir kolegų apsilankymo Kretingos rajone balandžio pradžioje. 

Tuomet įmonės atstovai apžiūrėjo labiausiai pavojingas vietas Kretingoje: problemiška yra perėja ties geležinkelio stotimi Palangos gatvėje, kur įstrigo numatytos modernios požeminės perėjos statyba.

Svečiai realiai pamatė grėsmingą situaciją ir ties pervaža Šventosios gatvėje, kur prieš dešimtmetį Savivaldybė, tikėdamasi, kad LTG įrengs perėją, suskubo nutiesti šaligatvį palei geležinkelį, vedantį pervažos link. 

Tačiau tąsyk perėja pėstiesiems taip ir nebuvo įrengta. Kretingiškiai šį taką praminė keliu į niekur, nes šis lyg iš niekur atsiranda ir niekur nenuveda. Dabar Lietuvos geležinkeliai, reikia tikėtis, išvien su vykstančiais elektrifikacijos darbais imsis įgyvendinti ir pėsčiųjų saugumo priemonę šioje vietoje.

„LTG Infra“ komanda kartu su naujuoju vadovu V. Žalimu, išanalizavusi pervažų saugumo didinimo šalies geležinkelių tinkle poreikį bei įvertinusi įmonės pajėgumus, priėmė sprendimą Šventosios g. esančią pervažą įtraukti į projektą „Pervažų saugumo didinimo programa. V etapas“ ir modernizuoti ją įrengiant pėsčiųjų perėją“, – tvirtino D. Jurevičius.

 Projektui įgyvendinti bendrovė „LTG Infra“ kartu su Susisiekimo ministerija ieško finansavimo galimybių, kurios leistų darbus atlikti iki 2026 m. pabaigos.

Geležinkelio darbai – jų teritorijoje

D. Jurevičiaus žodžiais, rengiant pervažų modernizavimo projektą, numatyta įrengti ir papildomas saugos priemones – pėsčiųjų perėjos signalizaciją, šviesoforus, vaizdo stebėjimo sistemą, užtvarus ir kt.

Ką konkrečiai ekspertai matys būtina įrengti Šventosios gatvėje, dar nėra tiksliai žinoma. Parinktų priemonių įdiegimas bus integruotas į jau esamą centralizuotą eismo valdymo sistemą Kretingos geležinkelio stotyje ir bendrą šalies eismo valdymo kontrolės sistemą Vilniuje.

Kretingos seniūnijos seniūnė Sigita Riepšaitė tvirtino, kad dėl nesaugios pervažos ties civilinėmis miesto kapinėmis ji nesyk kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybę ir tiesiogiai – į Lietuvos geležinkelius. 

„Seniai ten laikas įrengti perėją: vieta – nesaugi, visos taisyklės joje pažeidžiamos, pėstieji išvis negalėtų ten eiti per geležinkelio pervažą. T

ačiau tai pats tiesiausias kelias iš miesto į kapines, be to, palei geležinkelį išsidėsčiusi „Akmenos“ sodininkų bendrija ir į ją nėra kaip kitaip patekti, kaip tik kertant šią perėją arba pavojingai trumpinant kelią kitose vietose“, – kalbėjo seniūnė.  

Ji sakė, kad darbus vykdantys geležinkeliečiai jų nederina su seniūnija, nes dirbama savoje teritorijoje – geležinkeliams priklauso po 30 m į abi puses nuo bėgių.

Tačiau Kretingos rajono mero patarėjas Albertas Barauskas nebuvo nusiteikęs pernelyg optimistiškai: „Tebevyksta pokalbiai ir diskusijos tiek su LTG, tiek su Susisiekimo ministerijos atstovais dėl požeminės perėjos Palangos gatvėje, dar nesame gavę patvirtinimų ir dėl perėjos Šventosios gatvėje. Taip kad galutinių sprendimų dėl šių objektų įrengimo dar nėra.“ 

D. Jurevičiaus žodžiais, jų bendrovė galutiniam suderinimui dar nėra gavę Palangos gatvės požeminės perėjos techninio projekto, kurį įsipareigojo parengti Kretingos rajono savivaldybė, priėmusi sprendimą statyti požeminę pėsčiųjų perėją.

„LTG Infra“ iš Kretingos rajono savivaldybės techninio projekto sprendinius  paskutinį kartą gavo 2023 m. sausio 4 d. ir pateikė argumentuotus atsakymus dėl projekto metu įgyvendinamų sprendinių parinkimo: kad perėja būtų statoma ne atviro kasimo būdu, t. y. padarant iškasą ir nutraukiant traukinių eismą svarbiausio šalies geležinkelių koridoriaus Vilnius–Klaipėda ruože, bet darbai būtų atlikti uždaro kasimo būdu – stumiant gelžbetonines tunelio konstrukcijas po geležinkelio bėgiais.

Šios svarbios transporto arterijos eismo sutrikdymas turi milžinišką įtaką visai LTG grupės įmonių veiklai, taip pat Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui, AB „ORLEN Lietuva“, keleiviams ir kitiems didiesiems verslo ir socialiniams subjektams“, – teigė D. Jurevičius. 

Naujų pėsčiųjų perėjų ir pervažų, tokių, kaip Palangos g., kurios turėtų būti įrengtos tarptautiniame transporto koridoriuje, viename lygyje įrengti negalima. Atsižvelgiant į LR Geležinkelio transporto kodekso ir LR SM Pervažų įrengimo ir naudojimo taisyklių reikalavimus, naujos pervažos ar pėsčiųjų perėjos įrengiamos iš suinteresuotos šalies lėšų.

Išvystys iki 120 km/h greitį

Iš viso į geležinkelio elektrifikacijos projektą planuojama investuoti 411,26 mln. eurų, apie pusę šios sumos – 200 mln. eurų – sudaro ES Sanglaudos fondo investicijos. Projektą įgyvendina Ispanijos bendrovių „Elecnor S. A.“ ir „Instalaciones Inabensa S. A.“ konsorciumas. 

Projektas įgyvendinamas etapais: pirmajame etape elektrifikuotas 114 km ilgio Vilniaus geležinkelio mazgas, antrajame – 261 km ruožas nuo Kaišiadorių iki Radviliškio, dabar vyksta darbai trečiajame – 356 km ilgio ruože Radviliškis–Klaipėda.

Be tinklo statybos darbų, elektrifikacijos projektas apima ir traukos pastočių statybas, jų prijungimą prie „Litgrid“ elektros tiekimo tinklų, taip pat 8 transformatorinių, užtikrinančių elektros įtampos stabilumą kontaktiniame tinkle, statybos.

Šiuo metu jau atlikta daugiau kaip 50-60 proc. ruožo Vilnius–Klaipėda elektrifikavimo darbų. Iki 2024 metų pabaigos bendra elektrifikuoto geležinkelio dalis Lietuvoje turėtų siekti apie 35 proc., o ištisinis tokių ruožų ilgis sieks 731 kilometrą. Traukiniai išvystys iki 120 km/h greitį.

Geležinkelio linijos Klaipėda–Vilnius elektrifikacijos siekis – patobulinti tarptautiniam TEN-T Core tinklui priklausančios intensyviausios magistralės nuo Minsko iki Klaipėdos ruožą.

Antra, sumažinti iškastinio kuro naudojimą geležinkelių transporto sektoriuje, didinti geležinkelių transporto veiklos efektyvumą. Trečia, mažinti aplinkos taršą.

Skaičiuojama, kad, įgyvendinus šį Lietuvoje novatorišką projektą, į aplinką išmetamų teršalų kiekiai sumažės maždaug 150 tūkst. t per metus, o dėl mažesnių energijos sąnaudų ekonominė nauda gali siekti per 500 mln. Eur. 

Keleiviams maršrutai koreguojami 

Šiuo metu elektrifikuotas geležinkelis sudaro vos 9 proc. viso šalies tinklo. Baigus elektrifikacijos projektą, ši dalis išaugs iki 35 proc. 

Lietuvoje jau yra elektrifikuoti trys geležinkelio ruožai: Vilnius–Kaunas, Lentvaris–Trakai ir Vilnius–Kena. 2024 m. papildomai planuojama ir geležinkelio ruožo Klaipėda–Rimkai elektrifikacija.

LTG informuoja, kad iki gegužės 23 d. tęsis elektrifikacijos darbai dienos metu, kurie turės įtakos keleivinių traukinių eismui maršrutais Vilnius–Klaipėda–Vilnius ir Radviliškis–Klaipėda–Radviliškis. Keleivinis eismas dienos metu bus ribojamas nuo pirmadienio iki šeštadienio, o sekmadieniais visiškai atnaujinamas. 

Vykstant elektrifikacijos darbams, nuo pirmadienio iki šeštadienio iš Vilniaus į Klaipėdą bus galima nuvykti anksti ryte ir 2 reisais vakare, o iš Klaipėdos į Vilnių – ryte ir vakare.

Siekiant sudaryti sąlygas kuo daugiau žmonių vykti traukiniais, dalis reisų bus organizuojami padidintais traukinių sąstatais.

Dienos metu bus galima vykti tik sutrumpintu maršrutu atkarpa tarp Vilniaus ir Šiaulių, įskaitant visus tarpinius sustojimus tarp šių stočių. Sekmadieniais eismas tarp Vilniaus ir Klaipėdos bus visiškai atnaujinamas – traukiniai kursuos pagal metinį tvarkaraštį.