Lietuvoje vis dažniau pastebimi klimato kaitos keliami reiškiniai. Štai šią vasarą fiksuojami karščio rekordai. Keičiantis klimatui ir šylant vidutinei metų temperatūrai, vėsinimo įrenginius įsigyja vis daugiau žmonių.
Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjo profesoriaus Egidijaus Rimkaus teigimu, klimato atšilimo tendencija ypač sustiprėjo 20 amžiaus pabaigoje ir tęsiasi iki šiol.
Dėl šios priežasties, anot jo, esant alinantiems karščiams gyventojai vis dažniau gelbstisi kondicionieriumi ir atitinkamai sunaudoja daugiau elektros energijos.
„Anksčiau mes daug negalvodavome apie kondicionavimą, o kuo toliau, tuo dažniau mums jo reikia, [...] todėl elektros energijos sunaudosime vis daugiau.
Kalbant apie energijos sąnaudas, čia jau kitas klausimas, kadangi mes gyvename platumoje, kurioje didžiąją dalį laiko šildomės, ir mūsų energijos sąnaudos šildymui vis dar didesnės nei kondicionavimo.
Žinoma, galima šildytis ir elektra, bet dauguma mūsų šildymo formų yra kitokios.
Kadangi mūsų žiemos dabar gana šiltos, energijos šildymui sunaudojame mažiau, bet vasarą, be abejo, energijos poreikiai išaugs“, – tvirtina E. Rimkus.
Jis taip pat priduria, kad neretai esama infrastruktūra nėra fiziškai pritaikyta tokiam elektros prietaisų kiekiui ir elektros instaliacija tiesiog neatlaiko apkrovos.
Besikeičiančias elektros energijos vartojimo tendencijas akcentuoja ir Žaliosios politikos instituto direktorius Remigijus Lapinskas.
„Šilumos suvartojimą keis elektros suvartojimas, nes mes daugiau vėsinsimės, nei šildisimės – čia yra bendra tendencija.
Kaip viskas tiksliai pasiskirstys, priklausys nuo konkretaus metų laiko, orų, nes klimatas keičiasi, bet tai nereiškia, kad orai vien šiltėja. Tiesiog orų ekstremumų mes turėsime daugiau: bus ir šaltų dienų, bet ir bus daugiau karčio bangų nei iki šiol.
R. Lapinskas / BNS nuotr.
Tarkime, jeigu Lietuva šiandien suvartoja maždaug dvigubai daugiau šilumos energijos nei elektros, manau, kad ši proporcija keisis ir mes pamažu kuo toliau, tuo labiau vartosime vis daugiau elektros“, – teigia R. Lapinskas.
Vis dėlto R. Lapinskas kelia klausimą, kiek augantiems elektros energijos vartojimo pokyčiams pritaikyta daugumos Lietuvos daugiabučių elektros instaliacija.
„Statant daugiabučius namus, ypač tarybiniais laikais (dauguma daugiabučių yra vadinamosios senos statybos), niekas negalvojo apie tai, kad butuose bus naudojamasi tokiomis moderniomis priemonėmis kaip kondicionieriai ir pan.
Dažniausiai butui priskiriami viso labo keli kilovatai elektros energijos, o normalus kondicionierius pats gali suvartoti tuos 2–3 kilovatus“, – pastebi R. Lapinskas.
„Pavyzdžiui, 60-yje butų atsirastų 60 kondicionierių – jeigu visi jie bus įjungti, daugiabutis vartos mažiausiai dar 120 kilovatų elektros energijos.
Galiu pasakyti, kad, deja, ne – sistemos yra nepritaikytos.
Kaimynai kaltins vieni kitus dėl „išmušamų“ saugiklių, reikės kažkaip greituoju būdu stiprinti įvadus ir keisti elektros instaliaciją.
Tai yra absoliučiai buitiniai ir suprantami dalykai, reikia klausyti, girdėti mokslininkų prognozes, numatyti sritis, kurios bus neabejotinai paliestos – tai ir infrastruktūriniai dalykai, lietaus surinkimo sistema, ir imtis priemonių“, – LRT RADIJUI kiek anksčiau taip pat kalbėjo jis.
Dėl šios priežasties, anot R. Lapinsko, būtina galvoti apie pokyčius. „Kitaip tariant, šioje vietoje reikės didinti galias, pertvarkyti ir transformatorines, ir namų elektros spintas, ir įvadus, nes daugelis laidų senesniuose namuose nėra pritaikyti tokiai galiai.
Jie gali pradėti smilkti ar net užsidegti. Tai yra didžiulis darbas, kuriuo turėtų rūpintis atsakingos institucijos“, – atkreipia dėmesį R. Lapinskas.
Lietuvos elektros energetikos asociacijos prezidentas Kęstutis Jauniškis tokias permainas energetikoje vadina pasikeitusia realybe, susijusia ne tik su klimato kaita, bet ir žaliuoju kursu, technologiniais pokyčiais.
„Anksčiau buvo įprasta, kad visi vartotojai buvo vadinami buitiniais vartotojais, nes elektrą naudodavo tik arbatinukui, siurbliui, televizoriui ar šviestuvui.
Dabar tie patys vartotojai gali būti ir gamintojais. Viskas iš esmės keičiasi: ateina atsinaujinanti energetika, saulės jegainės“, – nurodo K. Jauniškis.
Vis dėlto šios permainos, antrina asociacijos prezidentas, kelia iššūkių visam šalies elektros tinklui.
„Šios žiemos stichija, kai dingo ne tik elektra, bet ir vanduo, šildymas, parodė, kad mes tampame vis labiau priklausomi nuo elektros, jos poreikis auga.
Atitinkamai gali būti reikalinga nauja elektros instaliacija pačių vartotojų butuose, tiek naujas elektros įvadas į daugiabutį ar elektros tinklų plėtra, pastebi specialistai.
Galios keitimas daugiabutyje
Anot ESO atstovo Pauliaus Kalmanto, bendrąja prasme galima sakyti, kad šaldymo ir vėdinimo ar šildymo įrenginių platesnis naudojimas daro įtaką augančiam elektros energijos poreikiui. Vis dėlto, jo teigimu, ESO negali pateikti tikslių skaičių ar palyginimų, kad būtent dėl šios priežasties išaugo elektros suvartojimas.
Kalbant apie daugiabučių namų vidaus tinklus, silpniausia vieta būtų būtent jų vidaus tinklas.
Atitinkamai ir butų elektros instaliacijos dažnai nepritaikytos kondicionierių prijungimui ir yra reikalinga atlikti išplėtimus.
Apie tai, kaip vertinami minėti nuogąstavimai dėl netvarios elektros instaliacijos daugiabučiuose ir ar šiuo klausimu jau reikėtų svarstyti apie tam tikrus pokyčius, LRT.lt kreipėsi ir į Energetikos ministerija.
Kaip nurodoma Energetikos ministerija atsiųstame atsakyme, daugiabučių namų elektros sistemos – namo vidaus elektros tinklas – yra vartotojų energetikos įrenginiai, kurie iki nuosavybės ribos su elektros skirstomųjų tinklų operatoriumi priklauso butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, kaip tai numatyta Civiliniame kodekse.
„Daugiabučių namų vidaus elektros tinklų kaip ir kitų daugiabučio bendrojo naudojimo objektų valdymui, butų ir kitų patalpų savininkai steigia bendriją, sudaro jungtinės veiklos sutartį arba pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių.
Civilinio kodekse be kita ko numatyta ir butų ir kitų patalpų savininkų atsakomybė už bendrojo naudojimo objektus valdymą, tinkamą priežiūrą, remontą ar kitokį tvarkymą“, – rašo ministerija.
Atsižvelgiant į tai, daugiabučių namų savininkai klausimus dėl oro kondicionavimo prietaisų įrengimo daugiabutyje kiekvienu konkrečiu daugiabučio atveju turėtų spręsti su daugiabučio namo butų ar kitų patalpų savininkų įgaliotu asmeniu, bendrija ar administratoriumi, kurie prižiūri ir valdo daugiabučių namų vidaus elektros tinklus, nurodo Energetikos ministerija.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą