Europos Parlamente – diskusija dėl LRT pataisų: Kallas teigia, jog situacija atidžiai stebima

„Komisija atidžiai seka situaciją dėl pasiūlytų pakeitimų, dėl įstatymų, dėl LRT. Komisija kreipėsi į Lietuvos institucijas, kad gautų paaiškinimus, ar laikomasi ES žiniasklaidos teisės akto“, – trečiadienį Strasbūre vykstančioje Europos Parlamento (EP) plenarinėje sesijoje kalbėjo K. Kallas.

„Mes norime pabrėžti, kad labai svarbu, jog teisės aktai, reglamentuojantys Lietuvos visuomeninio transliuotojo veiklą, nenukryptų nuo Europos žiniasklaidos laisvės akto“, – pabrėžė ji.

Taip K. Kallas EP plenarinėje sesijoje pradėjo diskusiją, kurią inicijavo dalis europarlamentarų, parengusių rezoliuciją „Dėl mėginimų perimti Lietuvos nacionalinio transliuotojo kontrolę ir grėsmių Lietuvos demokratijai“.

Pirmoji diskusijoje kalbėjusi Europos liaudies partijos (EPP) frakcijos narė Rasa Juknevičienė pasisakymą pradėjo teiginiu, esą Lietuvoje iškilo grėsmė demokratijai. Europarlamentarė kritikavo valdančiuosius socialdemokratus, kad šie sudarė koaliciją su partija „Nemuno aušra“, „kurios tikslas yra kelti chaosą šalyje“.

„Su partija, kuri, mano nuomone, yra vienas iš Kremliaus įrankių Lietuvoje. Melas, manipuliacija, žurnalistų, kultūros žmonių puldinėjimai, neapykanta. Visa tai jau yra ir dabartinėje Lietuvos valdančiosios koalicijos darbotvarkėje“, – sakė ji.

„Visi antidemokratiniai poslinkiai prasideda nuo to paties – bandymų suvaržyti ir perimti nacionalinius transliuotojus“, – tęsė ji.

Savo ruožtu europarlamentaras iš EP Europos konservatorių ir reformuotojų frakcijos Aurelijus Veryga nesutiko su tuo, jog Lietuvoje iškilo grėsmė demokratijai ir žodžio laisvei.

„Reikia turėti labai lakią fantaziją teigiant, jog Lietuvoje yra grėsmė demokratijai ar pareikšti, jog bandoma užgrobti nacionalinį transliuotoją. Ši rezoliucija yra akivaizdus kišimasis į šalies vidaus politiką“, – akcentavo jis.

Politikas kartojo, jog įstatymų pakeitimai grindžiami Valstybės kontrolės (VK) atlikto LRT audito išvadomis.

„Kalbama apie žodžio laisvę, tačiau už kritiką buvusios Vyriausybės ministrei LRT buvo nubaudusi žurnalistą, kuris savo tiesą turėjo įrodinėti teisme. O prieš keletą dienų buvo viešai paskelbta, kad vienas iš valdančiųjų politikų nebus kviečiamas į tiesiogines laidas. Ir tik pasipriešinus žurnalistams toks vadovybės sprendimas buvo skubiai atšauktas“, – kalbėjo A. Veryga.

„Nesileiskite kvailinami. Lietuviai demokratiją ir laisvą žodį gebėjo apginti net rusų ir sovietų okupacijos laikais. Net leftistiniai skundikai Europos Parlamente tam nėra reikalingi“, – savo kalbą baigė europarlamentaras.

EP frakcijos „Atnaujinkime Europą“ narys Dainius Žalimas tikino, jog valdžios bandymai keisti LRT valdysenos tvarką prieštarauja tiek konstituciniams, tiek europiniams žiniasklaidos laisvės standartams. Jis užsiminė, kad tokios schemos buvo išbandytos Vengrijoje, Slovakijoje ir Sakartvele.

„Džiaugiuosi, kad visos kairiosios grupės EP nusprendė prisijungti prie mūsų bendros rezoliucijos. Tai yra stiprus signalas, sektinas pavyzdys, kad į bandymus užvaldyti žiniasklaidą žiūrima labai rimtai ankstyviausioje stadijoje, o ne tada, kai tai jau įvyko. Kartu tai yra ženklas Lietuvos socialdemokratams, kur jiems reikia judėti“, – sakė D. Žalimas.

Pasisakė ir P. Gražulis: visuomeninis transliuotojas tarnauja konservatoriams

Į EP posėdžių salės tribūną pasisakyti atėjo ir „Suverenių Tautų Europos“ frakcijai priklausantis Petras Gražulis. Europarlamentaras tvirtino, jog Lietuvos visuomeninis transliuotojas esą jau yra „paimtas“.

„O paimtas yra Lietuvos konservatorių, kurie yra EPP grupėje. Ir jie tarnauja – visuomeninis transliuotojas tarnauja Lietuvos konservatoriams. Noriu jums pasakyti kaip europarlamentaras ir partijos pirmininkas: nė karto nesu pakviestas į LRT televiziją“, – kalbėjo P. Gražulis.

„Rinkimų metu man, partijos pirmininkui, buvo iškviesta apsauga ir per rinkimus buvau išvestas iš LRT studijos. Tai čia demokratija?“, – retoriškai europarlamentarų klausė jis.

Rezoliucijoje griežtai smerkiami bandymai pakenkti transliuotojo nepriklausomumui

EP rezoliuciją dėl Lietuvos visuomeninio transliuotojo pasirašė EPP narė R. Juknevičienė, socialistams ir demokratams priklausanti Ana Catarina Mendes ir „Atnaujinkime Europą“ frakcijos nariai D. Žalimas bei Petras Auštrevičius. Taip pat rezoliuciją pasirašė „Žaliųjų frakcijos / Europos laisvojo aljanso“ narė Diana Riba i Giner bei Kairiųjų grupės narys Konstantinos Arvanitis.

Rezoliucijoje pabrėžiamas kertinis nepriklausomų visuomeninių žiniasklaidos priemonių vaidmuo saugant demokratiją, teisinės valstybės principus ir pagrindines teises, ypač kovojant su dezinformacija, korupcija ir užsienio kišimusi.

Joje pažymima, kad visuomeninių transliuotojų silpninimas kenkia demokratiniam atskaitingumui ir atsparumui ir įspėjama, kad tokie veiksmai gali padėti priešiškoms jėgoms, siekiančioms skaldyti visuomenę ir silpninti pasitikėjimą demokratinėmis institucijomis, siekti savo tikslų.

Pasak rezoliucijos, išreiškiamas visiškas solidarumas su Lietuvos žurnalistais, LRT ir pilietine visuomene bei griežtai smerkiami teisiniai, administraciniai ir politiniai bandymai pakenkti visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui.

Taip pat daroma išvada, kad LRT finansavimo įšaldymas ir mažinimas be objektyvios ekonominės būtinybės yra politinis spaudimas, nesuderinamas su Lietuvos Konstitucija ir Europos žiniasklaidos laisvės aktu (EMFA). Tuo metu siūlomi pakeitimai, kuriais mažinamos LRT generalinio direktoriaus apsaugos nuo atleidimo priemonės, įskaitant paprastą balsų daugumą, slaptą balsavimą ir neaiškius motyvus, laikomi nesuderinamais su ES standartais ir konstitucinėmis garantijomis, nes jie sudarytų sąlygas savavališkam politiniam kišimuisi.

Tokiu būdu EP reiškia susirūpinimą dėl požymių, kad teisės aktų pakeitimai gali būti nukreipti prieš dabartinę direktorę ir smerkia ad personam teisės aktus.

Rezoliucija ragina Lietuvos Seimą atmesti svarstomus pakeitimus, palaukti Venecijos komisijos nuomonės ir visapusiškai laikytis EMFA, ESBO gairių bei Europos standartų dėl žiniasklaidos nepriklausomumo.

EP taip pat ragina Lietuvos valdžios institucijas mažinti politinę įtaką LRT tarybai, užtikrinti stabilų ir nuspėjamą finansavimą bei panaikinti priemones, kurios silpnina transliuotojo autonomiją. Skatinama vykdyti platesnes ir skaidresnes konsultacijas su pilietine visuomene ir žiniasklaidos specialistais dėl bet kokių būsimų reformų.

Rezoliucijoje įspėjama, kad bandymai perimti visuomeninės žiniasklaidos kontrolę dažnai yra pirmasis žingsnis link platesnio demokratijos nuosmukio, kuris vis dažniau stebimas visoje Europoje.

Galiausiai EP prašo EK atidžiai stebėti padėtį Lietuvoje, įvertinti, ar laikomasi ES teisės aktų, ir prireikus pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų procedūras. Jis pabrėžia, kad visuomeninės žiniasklaidos nepriklausomumo užtikrinimas yra bendra Europos atsakomybė, kuri yra būtina sąlyga ES, kaip demokratinės sąjungos, patikimumui.

LRT pataisas skubos tvarka siekta priimti gruodį

ELTA primena, kad gruodį valdantieji siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos.

Opozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų, pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Kultūros komiteto vadovo Kęstučio Vilkausko sveikatai, projekto priėmimas neįvyko.

Be to, gruodį vykusiame šalies vadovo, Seimo pirmininko bei parlamentinių frakcijų lyderių susitikime sutarta pristabdyti visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisų svarstymą skubos tvarka. Nuspręsta suburti parlamentines frakcijas bei žiniasklaidos organizacijas atstovaujančią darbo grupę, kuri turės patobulinti valdančiųjų siūlomą įstatymo variantą. Tai tikimąsi padaryti iki vasario 14 d.

Pirminiame valdančiųjų projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimo dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei 1/2 tarybos narių, t. y. bent 7 iš 12.

Projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės bei dalies tarptautinių organizacijų kritikos – prie Seimo vyko protestai, platinta peticija. Žiniasklaidos atstovai ragino valdančiuosius atmesti siūlomas pataisas.