Gydytojas ortopedas traumatologas: stiprus kūnas – geriausia prevencija apsisaugoti nuo traumų žiemą

(1)

Žiemą, kai termometro stulpelis nukrenta žemiau nulio, traumų skaičius gerokai išauga – dėl slidžios dangos, staigiai besikeičiančių oro sąlygų ir papildomo drabužių svorio, apsunkinančio judesius, žmonės dažniau paslysta ir susižaloja. Kita dalis susižalojimų įvyksta užsiimant žiemos sportu, kai ant slidžių paviršių išlaikyti pusiausvyrą ar kontroliuoti greitį tampa sudėtinga. Kauno diagnostikos ir chirurgijos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „Kardiolitos klinikos“) Ortopedijos traumatologijos centro gydytojas ortopedas traumatologas Edvinas Pranevičius sako, kad nors šaltuoju sezonu pasikartojančios traumų priežastys yra gerai žinomos, jų skaičius kasmet išlieka panašus, nes žmonės vis dar skiria per mažai dėmesio prevencijai.

„Dažniausiai pasitaikantis mitas – „man taip nenutiks“. Taip, tikimybė, kad pavyks išvengti traumų, egzistuoja. Tačiau lygiai taip pat reali ir tikimybė, kad paslydus ant ledo ar nukritus kalnuose nepavyks apsiriboti vien paviršiniais sumušimais. Tuomet teks kuriam laikui pamiršti ne tik žiemos pramogas, bet ir įprastą judėjimą“, – teigia E. Pranevičius.

Gydymas gali trukti nuo kelių savaičių iki metų

Didžiausią traumų riziką žiemą patiria vyresnio amžiaus žmonės ir aktyvūs žiemos sporto mėgėjai. Snieglentininkai dažniau susižaloja viršutinę kūno dalį – pasitaiko raktikaulio, žastikaulio, stipinkaulio lūžių, išnirimų ar alkūnės traumų. Slidininkams dažniau nukenčia keliai – plyšta meniskai, šoniniai ar kryžminiai raiščiai, taip pat pasitaiko šlaunikaulio ir blauzdikaulio lūžių. 

„Paviršiniai sumušimai ar raiščių patempimai dažniausiai nereikalauja specifinio gydymo ir simptomai praeina savaime per porą savaičių. Tačiau esant daliniam raiščių plyšimui, gali būti atliekama sąnario imobilizacija, o gydymas trunka iki kelių mėnesių. 

Kur kas sudėtingesni yra atvejai, kai traumos metu stebimi pilni sausgyslių ar raiščių plyšimai ar lūžta kaulai. Tokiems pacientams dažnai prireikia operacijos, po kurios skiriama reabilitacija. Šiais atvejais visiškas atsistatymas gali užtrukti pusę metų ar net ilgiau“, – pasakoja gydytojas ortopedas traumatologas.

Pasak gydytojo specialisto, net ir iš pažiūros nesudėtingos traumos, jei gydomos netinkamai, gali sukelti rimtų pasekmių. Pavyzdžiui, toje vietoje gali išlikti skausmas, sutrikti galūnės funkcija, atsirasti fizinio krūvio netoleravimas. Dėl to svarbu ne tik tiksliai diagnozuoti traumą, bet ir užtikrinti visavertį gydymo bei reabilitacijos procesą.

Ką daryti patyrus traumą?

Jei visgi išvengti traumos nepavyko, susižeidus verta neskubėti keltis, o iš pradžių susivokti, kas įvyko, įsiklausyti į kūną. Gulint geriausia pabandyti pajudinti rankas, kojas, apčiuopti galūnes ir įvertinti, ar kažką skauda.

„Po traumos, esant šoko būsenai, žmogus gali net nepajusti lūžio ir bandyti stotis ant sužeistos kojos. Tokiu atveju traumos padaryta žala gali tik padidėti. Jeigu judinant galūnes juntamas stiprus skausmas, geriausia prašyti aplinkinių pagalbos. 

Pastebėjus rankos ar kojos deformaciją, stiprėjant skausmui ar atsiradus sąnarių skausmui, vertėtų iš karto kviesti greitąją pagalbą. Svarbu nedelsti ir tais atvejais, kai traumos metu žmogus bent trumpam buvo praradęs sąmonę“, – pabrėžia E. Pranevičius.

Tuo atveju, kai žmogus nejaučia skausmo judindamas galūnę, o atsistojus ir apkrovus sąnarį skausmas išlieka minimalus, būklę galima kurį laiką stebėti namuose. Tačiau jei simptomai stiprėja ar atsiranda naujų nusiskundimų, geriausia nieko nelaukus pasikonsultuoti su gydytoju ortopedu traumatologu.

Traumų prevencijai – stiprūs raumenys ir gera pusiausvyra

Traumų prevencijai ypač svarbus fizinis pasirengimas, o daugiausia dėmesio vertėtų skirti raumenų balansui. Bent kartą per metus naudinga apsilankyti pas kineziterapeutą, kuris galėtų sudaryti mankštų planą silpniausiems raumenims stiprinti. Prieš planuojamas slidinėjimo atostogas fizinį pasirengimą geriausia pradėti bent prieš mėnesį. Tai gerokai padės sumažinti traumų riziką.

„Siekiant išvengti traumų, verta sąžiningai įvertinti savo galimybes ir fizinius sugebėjimus, pavyzdžiui, pradedantiesiems slidininkams geriausia pasinaudoti kvalifikuotų trenerių pagalba, o tik tuomet mėgautis žiemos sporto malonumais. 

Ne mažiau svarbu išlikti budriems ir aktyviai stebėti aplinką, nes trauma gali įvykti ir dėl kitų žmonių neatsargaus elgesio“, – tikina Kauno diagnostikos ir chirurgijos klinikos „Meliva“ Ortopedijos traumatologijos centro gydytojas ortopedas traumatologas E. Pranevičius.

Traumos žiemą gresia ne tik suaugusiesiems – jų neišvengia ir vaikai, kurie ypač mėgsta aktyvias pramogas lauke. Nors čiuoždami nuo kalniuko jie dažniausiai atsiperka lengvais sumušimais ar patempimais, pasitaiko ir sudėtingų raiščių bei meniskų traumų. 

Ypač pavojingi yra atvejai, kai sužalojama galva, nes tokių įvykių pasekmės gali būti labai rimtos. Todėl tokios apsaugos priemonės kaip sniego šalmas yra itin svarbios. 

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder