Finansų ministras palaiko ESO vadovo sprendimą trauktis iš pareigų

Tai Eltai ketvirtadienį nurodė ministro patarėja Jolanta Butkevičienė.

Pasak jos, po audros ministras ne kartą buvo pasikvietęs ESO ir bendrovę valdančios „Ignitis grupės“ vadovus, iš kurių reikalavo konkrečių atsakymų dėl pasirengimo ekstremalioms situacijoms, elektros tiekimo atkūrimo, investicijų į tinklo atsparumą ir vadovybės atsakomybės.

„Jau tuomet aiškiai pasakiau, kad tokio masto krizė negali baigtis vien techniniu paaiškinimu apie audros padarinius – turi būti įvertinta ir vadovybės atsakomybė. Todėl ESO vadovo sprendimą pasitraukti vertinu kaip reikalingą žingsnį prisiimant atsakomybę. Dabar laukiu konkrečių „Ignitis grupės“ sprendimų, kurie užtikrintų realius pokyčius ir didesnį elektros tinklo atsparumą“, – Eltai perduotame komentare sako T. Valys.

Vėliau ketvirtadienį ESO vadovo prašymą dėl atsistatydinimo svarstys besirenkanti bendrovės valdyba, apie R. Radvilos prašymą pranešė premjeras Mindaugas Sinkevičius.

Planuojamą valdybos susitikimą Eltai patvirtino ir „Ignitis grupės“ atstovas Valdas Lopeta.

Politikai klausimus dėl ESO vadovo atsakomybės ėmė kelti po to, kai rugpjūčio pabaigoje praūžus audrai elektros šalyje neturėjo tūkstančiai vartotojų, tiekimas visiems vartotojams vis dar neatkurtas – sudėtingiaus situacija Utenos rajone.

Premjeras anksčiau sakė, kad artėjama prie ribos, kai teks vertinti atsakomybę dėl to, kodėl elektros tiekimo atkūrimas užtruko taip ilgai.

Anot jo, aiškinantis atsakomybę reikės vertinti ne ESO, bet ir visos „Ignitis grupės“ valdymo grandies sprendimus bei strateginius prioritetus.

Praėjusią savaitę energetikos ministras Lukas Savickas teigė, jog ESO vadovo atsakomybę dėl bendrovės pasiruošimo audrai, reikėtų vertinti atsižvelgiant į tai, kaip buvo įgyvendintos po 2024 m. audros pateiktos rekomendacijos, ar buvo pakankamai investuota į elektros tinklo atsparumą.

Pats ESO vadovas anksčiau sakė, kad jo atsakomybės klausimą reikėtų vertinti tik visiškai atkūrus elektros tiekimą.

ELTA primena, kad rugpjūčio 22 d. Lietuvą užklupusios audros metu daugelyje šalies vietų virto medžiai, žuvo vienas žmogus, dar keturi buvo sužeisti.

Piko metu elektros tiekimas buvo sutrikęs daugiau kaip 268 tūkst. „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) klientų, o elektros tinkle užfiksuota daugiau kaip 9 tūkst. pažeidimų.

Dėl audros padarinių ir ūkininkų patirtų nuostolių Vyriausybė paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją.