„Foxpay" veikėjų keliai Seime - kone valstybės paslaptis

„Foxpay" skandalas, iš ministrės posto išklibinęs socialinės apsaugos ir darbo ministrę Monika Navickienę, ima apaugti nežinomybe. 

Kilus klausimams, ar įmonės atstovai galėjo lankytis Seime ir daryti įtaką politikams, dėl atsakymų tenka minti sudėtingus biurokratinius labirintus. 

O galiausiai paaiškėja, kad visuomenė neturi teisės žinoti, ar teisėsaugos akiratyje esantys veikėjai lankėsi Seimo rūmuose!

Tokia situacija paaiškėjo, kai imta domėtis, ar „Foxpay" savininkė Ieva Trinkūnaitė bei jos sugyventinis Vilhelmas Germanas lankėsi Seime? 

O gal ten lankėsi ministrės vyras Mindaugas Navickas ar su „Foxpay" siejamas verslininkas Alfonsas Ambrazas? 

Dar neseniai ministrei M.Navickienei teko aiškintis dėl šių ryšių, kai paaiškėjo, kad V.Germanas galėjo sumokėti už M.Navickienės šeimos kelionę į Dubajų privačiu lėktuvu. 

Tokio „nesvarbaus" fakto, kaip kas mokėjo už kelionę, ministrė, institucijų klausiama, net neatsimena.

Kuo daugiau miglos, tuo daugiau klausimų. Visgi galimai su politika susijusių verslininkų veikla - kone valstybės paslaptis. „Vakaro žinios" kreipėsi į Seimo kanceliariją su klausimais, ar per pastaruosius ketverius metus, kol tesėsi šio Seimo kadencija, buvo išduoti leidimai atvykti į Seimą minėtiems asmenims. Tačiau kanceliarija nurodė kreiptis į Vadovybės apsaugos tarnybą (VAT), kuri administruoja leidimų sistemą.

Kaip nurodė tarnyba, tam pirmiausia reikia teikti motyvuotą prašymą, nurodant visus teisės aktus, kurie suteikia teisę gauti informaciją ir pan. 

Tik pateikus visus prašomus duomenis ir dokumentus, tarnyba ėmėsi nagrinėti žurnalistų prašymą, o atsisakymą pateikti informaciją tarnyba paaiškino beveik trijų puslapių rašte.

Visuomenė neturi teisės žinoti

Jame nurodoma, kad nors žurnalistams teisę gauti informaciją, taip pat ir susijusią su asmens duomenimis iš institucijų nustato įstatymas, tarnyba nurodo, kad ji nėra absoliuti ir gali būti ribojama siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ir nusikaltimams, konfidencialios informacijos atskleidimui, apsaugoti žmonių sveikatą bei dorovę, taip pat jų privatų gyvenimą, orumą ir kitas teises valstybės saugumo, viešosios tvarkos ir kitais tikslais.

„Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu, Tarnyba yra nacionalinį saugumą užtikrinanti institucija, kuri „užtikrina saugomų asmenų ir saugomų objektų saugumą, vykdo teroro aktų ir smurtinių išpuolių prieš saugomus asmenis ir saugomus objektus prevenciją". 

Nacionalinio saugumo užtikrinimas yra valstybinės reikšmės uždavinys. Šis uždavinys apibrėžia Tarnybos kompetenciją Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimo srityje", - nurodoma tarnybos rašte.

Be to, tarnyba nurodė, kad Tarnybos saugomų objektų praėjimo kontrolės informacinės sistemos (SOPKIS) duomenų teikimo nuostatose nurodyta, kad sistemos duomenys, įskaitant asmens duomenis, „nėra skelbiami viešai".

„Be to, duomenų tvarkymo būtinumo reikalavimas netenkinamas ir dėl to, kad šiuo metu vyksta kompetentingų institucijų inicijuoti tyrimai Jūsų rašte minimų asmenų atžvilgiu. 

Tarnyba, esant poreikiui, pateiks visus turimus SOPKIS duomenis atsakingiems kompetentingų institucijų darbuotojams, kurie, atliktus tyrimą, paviešins visuomenei būtiną žinoti informaciją. Visuomenės teisė žinoti bus įgyvendinta kompetentingoms institucijoms atlikus ir paskelbus galutinę tyrimo išvadą. 

Jūsų prašomų SOPKIS duomenų paviešinimas gali daryti įtaką vykstančiam tyrimui, pažeisti asmenų teisę į nešališką ir nepriklausomą tyrimą, nekaltumo prezumpcijos principą", - nurodyta rašte, kurį pasirašė Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius Rymantas Mockevičius.

Į tarnybas kreipėsi ir Seimo nariai

Klausimai dėl leidimų su „Foxpay" siejamais asmenimis kilo ir parlamente. „Jeigu minėtieji asmenys yra svečiavęsi Seimo kabinetuose, subliūkštų Ingridos Šimonytės ir kitų konservatorių argumentas, esą M.Navickienės vyro „istorija" niekaip nesusijusi su buvusios ministrės darbu, politine priklausomybe ir valdančiosios daugumos darbais.

Jeigu taip, tai svarbu išsiaiškinti, kada ir kieno kvietimu V.Germanas, I.Trinkūnaitė bei su jais susiję asmenys buvo Seime", - sakė Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininko pavaduotojo pareigas praėjusiame Seime ėjęs Kęstutis Vilkauskas.

Ir, pasirodo, kad tai, ko negalima žinoti žiniasklaidai, galima žinoti Seimui. Mat K.Vilkauskas atsakymą iš Vadovybės apsaugos tarnybos, nors ir ne iš karto, bet gavo.

„Per paskutinius vienerius metus, laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 9 d. iki 2024 m. lapkričio 8 d., duomenų, kad Jūsų rašte minimi asmenys būtų lankęsi Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose, neturi", - rašoma VAT vado R.Mockevičiaus atsakyme Seimo nariui K.Vilkauskui.

Visgi rašte nėra atskleidžiama, ar šie asmenys parlamente nesilankė anksčiau. VAT teigimu, duomenys apie ankstesnius apsilankymus Seime jau yra ištrinti.

„Duomenys saugomi vienerius metus ir vėliau yra ištrinami", - informuoja VAT vadas.

- Kaip vertinate tokią VAT tvarką dėl leidimų išdavimo? - „Vakaro žinios" paklausė K.Vilkausko.

- Atsakymas yra toks, koks yra. Jie dirba pagal nustatytas tvarkas. Iki tol teisėsaugos užklausų jeigu nebuvo, jie sunaikino tuos duomenis. Man atrodo, kad logiškiau būtų, jeigu leidimus į Seimą išdavinėtų Seimo kanceliarija, o Vadovybės apsaugos tarnyba turėtų užsiimti apsauga. Ši leidimų funkcija jiems yra perteklinė.

Kiek žinau, po to, kai Seime lankėsi Olegas Šurajevas, leidimų išdavimo tvarka šiek tiek patobulinta. Bet manau, kad pakeitimų galėtų būti ir daugiau. Tuos procesus galėtų atlikti Seimo kanceliarija.

- Ar tarnyba iš karto suteikė Jums informaciją?

- Iš pradžių informacijos klausiau kaip Seimo narys. Pagal jų tvarkas suteikti informacijos jie negalėjo, nes jie teikia informaciją tyrimo komisijoms, bet tuomet kreipiausi kaip Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininko pavaduotojas ir informacija buvo suteikta.

- Kaip manote, ar šiuo atveju visuomenė turi teisę žinoti šią informaciją?

- Be abejonės. Kiek žinau, tokią poziciją palaiko ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba. Manau, ši informacija yra viešojo intereso dalis, nebent negalima teikti informacijos, kuri susijusi su ikiteisminio tyrimo duomenimis.

- Turite įtarimų, kad šie asmenys lankėsi Seime, jeigu ne pernai, tai anksčiau?

- Šito tikrai nežinau, o ir sužinoti nebegalime. Sprendimas kreiptis dėl šios informacijos kilo logiškai mąstant, kad jeigu bendravo, galbūt lankėsi ir Seime. Visiems aišku, kad ryšių su politikais tie žmonės turėjo.

- Ministrė bando sakyti, kad net su savo vyru kone nebendrauja, o ką jau kalbėti apie kitus asmenis...

- Na žinote... Matome tokią informaciją, kuri yra viešojoje erdvėje. Tiems, kurie mąsto logiškai, manau, aiškios ir visos sąsajos.

Manau, ši informacija yra viešojo intereso dalis, nebent negalima teikti informacijos, kuri susijusi su ikiteisminio tyrimo duomenimis.