Gediminas Šimkus: Lietuvos bankas į biudžetą šiemet galėtų pervesti apie 300 mln. eurų

„Šiuo metu kalbame, kad LB indėlis į viešuosius finansus būtų arti 300 mln. eurų“, – LRT radijui antradienį sakė G. Šimkus.

Anot jo, vien pagal siūlomus Lietuvos banko įstatymo pakeitimus į biudžetą už praėjusius metus būtų pervesta apie 130 mln. eurų pelno įmoka.

„Tai nėra vienintelė LB mokama pelno įmoka į valstybės biudžetą, LB yra nustatęs maksimalias palūkanų normas už valstybės laikomas lėšas LB, tai yra apie 160 mln. eurų už praėjusius metus“, – tikino centrinio banko vadovas.

Seimui priėmus prezidento siūlymus, kasmet visos centrinio banko pelno įmokos, likusios skyrus būtiną jų dalį LB kapitalui, būtų mokamos į valstybės biudžetą, o į Valstybės gynybos fondą būtų pervedama 14 mln. eurų viršijanti jų dalis. 

Ši finansinė riba, Prezidentūros teigimu, nustatyta vertinant centrinio banko ankstesniu laikotarpiu į valstybės biudžetą pervestą pelno įmoką.

Anot G. Šimkaus, skirtingai nei kitų Europos šalių centriniai bankai, LB paskutinius dvejus metus veikė pelningai.

„Centrinis bankas nėra dėl pelno, pagrindinis centrinio banko tikslas yra kainų stabilumas, bet vykdydamas šitą veiklą centrinis bankas uždirba tam tikras pajamas“, – pridūrė LB vadovas.

Valdantiesiems ieškant papildomų lėšų gynybai ir tam svarstant kelti tam tikrus mokesčius, G. Šimkus neatmetė, kad teisingai paskirsčius mokestinę naštą šalies ekonomika galėtų augti sparčiau nei planuota.

Šiuo metu skaitomiausi

Po gandų apie skyrybas Kate Middleton priima galutinį sprendimą dėl Williamo

Šiurpą keliančioje 400 metų pranašystėje pateikiamas įspėjimas žmonijai 2027 metais

„Gynybos finansavimo didinimas gali turėti ir teigiamą poveikį Lietuvos ekonomikos augimui. Labai svarbu yra finansuoti gynybos išlaidų augimą (…), surasti teisingą ir gerą balansą tarp skolintų lėšų – suprantame, tai bus didžioji dalis – ir tvarių pajamų šaltinių, nes, be abejo, šitą infrastruktūrą reikės ir išlaikyti“, – tikino jis.

LB prognozėmis, 2026-2030 m. laikotarpiu per metus atliekant 100 mln. eurų vertės Lietuvos gynybos pramonės produkcijos pirkimus, tai šalies ekonomiką galėtų auginti labiau nei pagal dabartines prognozes.

G. Šimkaus teigimu, gynybą finansuoti reikėtų pirmiausia peržiūrint taikomas mokestines lengvatas, tačiau nekeičiant likusių lengvatų tarifų.

Anksčiau centrinis bankas prognozavo, kad šiemet Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugs 2,9 proc. Tuo metu 2026-aisiais ir 2027-aisiais numatomas augimas po 3 proc. 

Papildomos lėšos gynybai reikalingos pasiekti Lietuvos tikslą iki 2030-ųjų krašto apsaugai skirti 5-6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Per artimiausius metus surinkti papildomus 10-12 mlrd. eurų gynybai reikia norint suformuoti visus nacionalinės divizijos ir kitus kritinius kariuomenės operacinius pajėgumus.

Tokį sprendimą Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė sausį, tikimąsi, kad krašto apsaugos finansavimas šiemet kartu su skolos instrumentais pasieks 4 proc. BVP.

Premjeras G. Paluckas yra sakęs, jog 2026 m. gynybos finansavimas sieks 5,25 proc. BVP, šiemet jis turėtų sudaryti 4 proc. BVP.