Geologai: pernai Lietuvoje rasta 12 naujų smegduobių – penkiskart mažiau nei užpernai

Pavasarį rastos septynios, o rudenį – trys naujos smegduobės, viena besiformuojanti įslūga ir viena jauna, susiformavusi maždaug prieš 10 metų, smegduobė.

2024-aisiais per rudens ir pavasario stebėseną iš viso buvo fiksuoti 65 nauji karstiniai reiškiniai.

Pasak LGT atstovo Vido Mikulėno, tokį didelį skirtumą lemia gamtinės, geologinės, hidrologinės sąlygos, pasikeitęs požeminio vandens gylis.

„Toks skirtumas vien metų bėgyje iš dalies susijęs su meteorologinėmis sąlygomis – rudenį dėl mažo kritulių kiekio gruntinio vandens lygis buvo nusekęs dviem–trimis metrais, nuo vasaros vidurio Lietuvos šiaurėje lijo mažai“, – BNS teigė geologas.

Karstiniai reiškiniai – smegduobės, įgriuvos, įslūgos, urvai – įvyksta paviršiniam vandeniui įsiskverbus į požeminį sluoksnį ir tirpdant jame esančias tirpias uolienas.

Kaip skelbė BNS, pernai gegužę užfiksuotas vienas pavojingiausių atvejų Pasvalyje, kurio metu atsinaujinus nedidelei smegduobei, ėmė sėsti gyvenamojo vienbučio namo pamatų pagrindai ir traškėti konstrukcijos – jo gyventojams teko evakuotis.

Pasak tarnybos, reikšminga įgriuva atsirado ir Biržų rajone, Juostaviečių gyvenvietės viešojo vandens tiekimo vandenvietės teritorijoje. Kovo pradžioje, trijų metrų atstumu nuo gavybos gręžinio, atsivėrė apie keturių metrų skersmens ir maždaug septynių metrų gylio duobė.

LGT šioje vietoje ištyrė vandenvietės prieigų žemės gelmių sandarą ir nustatė mažos varžos kelias anomalijas, galinčias reikšti naujų smegduobių žemės paviršiuje atsiradimą.

Pasvalio rajone 2025 metais taip pat inventorizuotos kelios vidutinio dydžio smegduobės. Saločių seniūnijoje užfiksuotos smegduobės Puškonių ir Buiviškių kaimuose.

Taip pat išmatuota Puškonių kaime esančios vandenvietės griežto režimo zonoje prieš kelerius metus aptikta smegduobė, kurios matmenys per laiką padidėjo.

Pumpėnų seniūnijos Moliūnų kaime užfiksuota aktyvi smegduobė, kuri atsinaujino 2024 metų pabaigoje ir 2025 metais toliau tebesiplečia.

Karstinių reiškinių monitoringas atliekamas du kartus per metus, pavasarį ir rudenį, pagal metinius stebėsenos planus labiausiai sukarstėjusiuose Biržų rajono plotuose. Reaguojant į atsiradusius reiškinius, inventorizacija papildomai vykdoma ir kitose savivaldybėse, daugiausia Pasvalio rajone, taip pat Panevėžio bei Radviliškio rajonuose.

Anot LGT, ši stebėsena, šiaurės Lietuvos karstiniame regione vykdoma nuo 1994 metų, yra vienas svarbiausių karstinių procesų intensyvumo rodiklių.

Pateikti duomenys padeda įvertinti karstinių procesų dinamiką šiaurės Lietuvoje ir jų kaitą ilgalaikėje perspektyvoje, taip pat pagrįsti sprendimus, susijusius su teritorijų planavimu, statinių projektavimu, infrastruktūros apsauga ir vandens išteklių naudojimu karstiniame regione.

Ieva Martinkutė, BNS