Gintautas Jakštas kritikuoja kai kurių kolegijų sprendimą sumažinti minimalų stojamąjį balą: tai ir pačių stojančiųjų apgavystė

Anot jo, su tokiu žemu balu stojantieji nėra pasirengę studijoms, todėl, tikėtina, gali tik iššvaistyti mokslams skirtus pinigus.

„Tai vertiname labai blogai. Toks mūsų vertinimas yra jau seniai susiformavęs, dėl to ir yra pakeitimai įstatymo, kad nuo kitų metų abiturientų su tokiais balais negalėtų priimti į aukštąsias mokyklas nepriklausomai, ar susimokės patys už studijas, ar ne, kad visi būtų bent minimaliai akademiškai pasiruošę“, – antradienį Vyriausybėje žurnalistams teigė G. Jakštas.

„Tai, kad priimami studentai, nepasirengę studijoms, neišlaikę egzaminų, manau, yra tam tikra apgavystė ir pačių studentų, pačių stojančiųjų.

Matome, kiek tie vaikai pasiima paskolų, kad galėtų mokytis ir susimokėti už valstybės nefinansuojamas studijas, tačiau didelė jų dalis studijų taip ir nebaigia, o jeigu baigia, dirba darbą, kuriam nereikalingas aukštasis išsilavinimas, kas dažnai indikuoja, kad gavo diplomą, bet ne žinias“, – aiškino švietimo ministras.

Jis ragina nesitikėti, kad neįsisavintas mokyklines žinias bus galima įgyti kolegijoje.

„Jeigu mokykloje sekėsi lėčiau ir nebuvo sugebama įsisavinti mokyklinio turinio, turėti lūkestį, kad aukštojoje mokykloje pasivys tai, ko neišmoko mokykloje, ir įgis aukštąjį išsilavinimą, yra gana naivu“, – sakė G. Jakštas.

„Visada pasitaiko išimčių, bet nereikėtų pagal išimtis formuoti taisykles“, – pridūrė ministras.

Anot G. Jakšto, minimalų įstojimo balą kolegijos žemina jau ne pirmus metus. Taip, ministro teigimu, kolegijos bando gauti kuo daugiau būsimųjų studentų lėšų ir išgyventi. Būtent dėl to, pabrėžė G. Jakštas, yra vykdoma kolegijų pertvarka.

„Taikydavo ir praėjusiais metais, ir užpraėjusiais metais – tai visada darydavo dalis kolegijų, nes tai yra jų išgyvenimo klausimas“, – teigė ministras.

„Dėl to ir yra kolegijų tinklo pertvarka, kad kolegija nebegalvotų apie išgyvenimą, o galvotų apie kokybę ir tinkamą absolventų paruošimą tiek darbo rinkai, tiek bendrai gyvenimui“, – akcentavo G. Jakštas.

Pirmadienį buvusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė savo „Facebook“ paskyroje pranešė, kad Vilniaus kolegija, Kauno technikos kolegija, Kauno kolegija, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija (VTDK) laikėsi 4,3 balo kartelės priimdamos ir į valstybės nefinansuojamas vietas.

Vis dėlto, pažymėjo Seimo narė, kai kurios kolegijos nuleido įstojimo karteles.

„Kai kurios kolegijos nuleido minimalų stojamąjį balą į valstybės nefinansuojamas vietas iki 2, o kai kurios iki sunkiai įsivaizduojamų žemumų – būsimiems studentams tereikia surinkti 1 balą“, – feisbuke rašė J. Šiugždinienė.

ELTA primena, kad nuo 2024 metų bus taikomi vienodi minimalūs reikalavimai stojantiesiems ir į valstybės finansuojamas, ir nefinansuojamas studijų vietas aukštosiose mokyklose.

Minimalus konkursinis balas visiems stojantiesiems į universitetus bus 5,4, o visiems stojantiesiems į kolegijas – 4,3.

Vyriausybės patvirtintame 2023–2024 m. valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo plane taip pat numatyta, kad bus siekiama, jog 2029 m. bet kurioje valstybinėje kolegijoje studijuotų ne mažiau kaip 1,2 tūkst. studentų.

Tikimasi, kad 2029 m. valstybinėse kolegijose bus ne mažiau kaip 50 proc. visu etatu dirbančių dėstytojų ir ne mažiau kaip 10 proc. mokslo ar meno laipsnį turinčių dėstytojų, dirbančių bent 0,5 etato dalimi.

Nuo 2024 m. atsiranda ir aukštųjų mokyklų skatinamasis finansavimas už studijų veiklos pasiekimus.