Gitanas Nausėda: 1863–1864 m. sukilimo prisiminimas stiprina mūsų gebėjimą atsispirti imperinio mąstymo apraiškoms

Ceremonijos metu G. Nausėda atkreipė dėmesį į Rusijos toliau vykdomą agresiją prieš Ukrainą, bandymą ištrinti Baltarusijos valstybingumo likučius ir klastoti jos istoriją.

Šalies vadovas teigė, kad platesnes Rusijos agresijos užmačias rodo neseniai Kaliningrade atidengtas paminklas skirtas 1863–1864 m. sukilimo Lietuvoje malšintojui Michailui Muravjovui.

„Tegul mums visiems perspėjimo signalu tampa Kaliningrade neseniai atidengtas paminklas Michailui Muravjovui „Korikui“ – kadaise okupuotame Vilniuje stovėjusios statulos kopija.

Jis tik dar kartą parodo, koks cinizmas ir koks noras pakartoti praeities nusikaltimus klesti mūsų kaimynystėje. Šiandien neturime erdvės klysti.

Neturime teisės būti silpni, tuščiai dvejoti, išsižadėti laiko patikrintos bendrystės“, – sukilimo vadų ir dalyvių pagerbimo ceremonijoje Senosiose Rasų kapinėse teigė G. Nausėda.

„Nuo mūsų gebėjimo atsispirti naujoms imperinio mąstymo ir elgesio apraiškoms priklauso ne tik Lietuvos, bet ir viso mūsų regiono, Europos, o gal ir viso pasaulio likimas“, – pabrėžė jis.

Po pagerbimo ceremonijos šalies vadovas pasidžiaugė Seimo sprendimu paskelbti sausio 22 d., sukilimo prieš Rusijos imperijos valdžią pradžios datą – atmintina diena.

„Džiaugiuosi, kad Lietuvos Seimas prieš keletą mėnesių pritarė siūlymui sausio 22 d. mūsų šalyje paskelbti atmintina diena.

Kiekvienas toks istorinės atminties elementas – neįkainojama atrama mūsų šaliai, kuriai geografija ir istorija lėmė nuolat būti egzistencinėje įtampoje. Kuo daugiau žinome apie praeityje Lietuvai tekusius išbandymus, tuo atsparesni esame“, – teigė jis.

Galiausiai prezidentas paragino Lietuvos žmones ir lenkus, baltarusius ir ukrainiečius, toliau tęsti kovą už laisvę ir rodyti pavyzdį Europai bei visam laisvajam pasauliui.

Tuo metu Lenkijos prezidentas A. Duda pabrėžė, kad tai nėra pirmas bendros Lietuvos ir Lenkijos istorijos minėjimas ir pasidžiaugė, kad pastaraisiais metais ryšys tarp valstybių stiprėja.

Taip pat jis paminėjo sukilimo prisiminimo svarbą motyvuojant regiono valstybes toliau remti Ukrainą ir Baltarusijos opoziciją ir kovoti prieš Rusijos imperializmą

„Dėl mūsų nuostabios bendros istorijos ir glaudaus bendradarbiavimo Europos Sąjungoje ir NATO, lietuviai ir lenkai gali ir turi vadinti vieni kitus broliais“, – sakė A. Duda.

„Prisimindami savo protėvių aukas, savo širdis pripildome orumo ir meilės laisvei“, – teigė jis.

Ukrainos ambasadorius P. Bešta priminė tolimesnę opozicijos Rusijos režimo tikslams svarbą ir padėkojo Lietuvai ir Lenkijai už jų paramą kovoje prieš Maskvą.

„Prieš mus esantis iššūkis – sutelkti visas geros valios vyriausybes ir visuomenes ginti mūsų vertybes ir mūsų vaikų ateitį. Kremliaus režimas ir jo amžinos imperialistinės svajonės turi būti nugalėtos Ukrainos mūšių laikuose.

Ir kiekvienas ukrainietis yra dėkingas lietuviams, lenkams ir visiems kitiems partneriams už precedento neturinčią paramą“, – kalbėjo P. Bešt.

S. Cichanouskaja pabrėžė šio sukilimo svarbą suvienijant lietuvių, lenkų, ukrainiečių ir baltarusių tautas. Ji paminėjo, kad šis sukilimas taip pat parodė ir balturusių nenorą gyventi Rusijos imperializmo priespaudoje.

„Kiekviena tauta turi didvyriškų savo istorijos puslapių. Mums, baltarusiams, tai 1863–1864 m. sukilimas. Mūsų protėviai atsisakė gyventi okupantų priespaudoje, jie pasirinko orumą, o ne nuolankumą, laisvę prieš vergiją, civilizuotą Europą vietoje barbariškos imperijos. Nors nelaimėtas, sukilimas parodė Baltarusijos valią“, – kalbėjo S. Cichanouskaja.

1863–1864 m. sukilimo dalyvių atminimą pagerbė Vyriausybės ir Seimo nariai, užsienio valstybių diplomatinių misijų Lietuvoje vadovai.

Minint 160-ąsias 1863–1864 m. sukilimo metines, Seimas 2023 m. rudenį Prezidento iniciatyva paskelbė Sausio 22-ąją atmintina diena.