Gitanas Nausėda: NATO šalys Ukrainai galėtų skirti 0,25 proc. savo BVP

„Vašingtone vykusiame NATO viršūnių susitikime mes sutarėme dėl 40 mlrd. eurų paramos Ukrainos karinėms pajėgoms, bet to nepakanka. 

Turime dirbti dėl ambicingesnio tikslo Hagos susitikimo metu, kai NATO šalys galėtų sutarti Ukrainai skirti 0,25 proc. savo bendrojo vidaus produkto“, – spaudos konferencijoje Briuselyje žurnalistams sakė G. Nausėda.

Lietuvos vadovas susitikime su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte teigė aptaręs būtinybę stiprinti praktinę karinę paramą Ukrainai.

„Aptarėme tris esminius dalykus: pagalbą Ukrainai, NATO ilgalaikę poziciją Rusijos atžvilgiu bei aljanso stiprinimą. Sutarėme, jog NATO turi stiprinti praktinę paramą Ukrainai, maksimizuojant jos galią priešintis Rusijai“, – kalbėjo G. Nausėda.

„Kiekvienai šaliai labai svarbu pačiai prisidėti prie savo gynybos finansavimo didinimo. Kaip žinote, mūsų šalis daro labai daug (...) didindama gynybos išlaidas. 

Bet ne tik mūsų šalis – mūsų kaimynė Lenkija yra puikus pavyzdys, kokių tikslų galima pasiekti, jeigu šalis yra pasiryžusi padidinti savo gynybos išlaidos iki tokio lygio, kuris yra būtinas dabartinėje geopolitinėje situacijoje“ , – akcentavo G. Nausėda.

Anot prezidento, Lietuva toliau skatins partneres didinti gynybos finansavimą iki tokio lygio, kuris yra reikalingas dabartinėje geopolitinėje situacijoje.

„Daug kas turi būti daroma ne tik atskirų šalių, bet ir kartu, (aljanso lygiu – ELTA). Kas gali nutikti, jeigu kai kurios šalys nesiims savo gynybos stiprinimo – mūsų gynybiniuose pajėgumuose gali atsirasti skylių“, – pabrėžė šalies vadovas.

3  proc. nuo BVP turi būti finansavimo „grindys“

Lietuvos vadovas taip pat pabrėžė, kad kitų metų birželį Hagoje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime tikimasi daugiau dėmesio skirti transatlantinių ryšių stiprinimui bei gynybai skirtos lėšų dalies didinimui.

„Hagos NATO viršūnių susitikime mes privalome atgaivinti transatlantinės vienybės dvasią, ryžtą ir stiprybę. 3 proc. nuo BVP gynybai privalo tapti naujomis grindimis. (...) Dabar Lietuvos gynybos biudžetas siekia 3,2 proc. BVP, naujoji valdžia yra pasiryžusi šį finansavimą padidinti iki 3,5 proc. BVP“, – sakė G. Nausėda.

„NATO požiūris į Rusiją turi būti pagrįstas suvokimu, kad Rusija išliks didžiausia aljanso grėsme dar ilgą laiką. (...) Tai turėsime aptarti ir Hagos viršūnių susitikime“, – pridūrė jis.

Šalies vadovas trečiadienį Briuselyje dalyvauja Europos Sąjungos (ES) ir Vakarų Balkanų šalių aukščiausiojo lygio susitikime, ketvirtadienį dalyvaus ir Europos Vadovų Taryboje (EVT).

Kaip skelbė Prezidentūra, trečiadienį vyksiančiame ES plėtros ir Vakarų Balkanų valstybių vadovų susitikime daugiausia dėmesio bus skirta eurointegracijos klausimams. Be to, ketinama pasirašyti bendrą ES ir Vakarų Balkanų deklaraciją dėl saugumo ir stabilumo bei naujos plėtros dinamikos.

Tuo metu ketvirtadienį vyksiančiame EVT susitikime ketinama koncentruotis į paramos Ukrainai stiprinimo ir naujo sankcijų Rusijai paketo klausimus. 

Be to, šalių lyderiai diskutuos apie ES vaidmenį pasaulyje, aptars ES konkurencingumo stiprinimą, migracijos politiką bei padėtį Artimuosiuose Rytuose ir Sakartvele.