Gražulis skelbia nedalyvausiantis bylos, kurioje jis kaltinimas LGBTQ žmonių niekinimu, nagrinėjime

P. Gražulis pirmadienį išplatino Vilniaus apygardos teismui adresuotą laišką, kuriame jis teigia nepasitikintis Lietuvos teismų sistema.

„Esu sovietinis politinis kalinys. Sovietmečiu politiniai kaliniai savo bylose neimdavo advokato, nes tam nebuvo jokios prasmės, kadangi teismai tik apiformindavo komunistų partijos ir KGB priimtus sprendimus. Jokie argumentai tokiais atvejais teismų sprendimams įtakos nedarydavo.

Ir dabar viskas krypsta panašia kryptimi, nes per daugiau nei per 30 nepriklausomybės metų sukūrėme „landsberginę“ diktatūrą, kurią aptarnauja teismai ir ikiteisminio tyrimo institucijos“, – laiške teismui dėsto P. Gražulis.

Buvęs parlamentaras kartu pažymėjo nesutinkantis ir su praėjusių metų gruodį Seimo priimtu sprendimu pašalinti jį iš Seimo, kadangi jis balsavo už kitą parlamento narį. P. Gražulis priminė, kad į Konstitucinį Teismą (KT), kuris nutarė, kad jis, balsuodamas už kolegą, pažeidė Konstituciją, buvo paskirtas buvęs konservatorius Stasys Šedbaras.

„Nors teismo ekspertai nenustatė, kad balsavau už kitą Seimo narį, tačiau Konstitucinis Teismas, pasikvietęs „piktąsias dvasias“ pamatė, kad balsavau ir S. Šedbaro paliepimu priėmė sprendimą, kad šiurkščiai sulaužiau LR Konstituciją“, – laiške dėstė P. Gražulis.

Galiausiai eksparlamentaras akcentuoja, kad bylos, kuriame jis kaltinamas LGBTQ žmonių niekinimu, nedalyvaus.

„Todėl ir aš prašau Jūsų įforminti Landsbergių priimtą sprendimą man nedalyvaujant. Kaip ir minėjau advokato paslaugų atsisakau.

Savo argumentus ir Švento rašto ištraukas kaip Dievas smerkia ir baudžia už homoseksualius santykius esu pateikęs raštu ikiteisminio tyrimo pareigūnei, tad ši medžiaga byloje jau yra“, – nurodė P. Gražulis.

ELTA primena, kad Vilniaus apygardos teismas pirmadienį planuoja atverti baudžiamąją bylą, kurioje buvęs Seimo narys P. Gražulis yra kaltinamas LGBTQ žmonių niekinimu.

Ši byla teismui perduota praėjusių metų gruodį. Eksparlamentaras P. Gražulis kaltinamas tuo, kad 2022 m. gegužės 26 d., po Seimo posėdžio, kuriame buvo svarstomas Civilinės sąjungos įstatymo projektas, viešai išsakė teiginius, kurie vertinti kaip žmonių grupės niekinimas dėl jų seksualinės orientacijos.

„Ir su avimis, ir lavonais, su vaikais, su vyrais. Paskaitykit Šventąjį Raštą, čia iškrypimas. (...) Jūs esate išsigimęs. Dievas sukūrė vyrą ir moterį“, – kreipdamasis į LGBTQ atstovus kalbėjo P. Gražulis.

Kaip anksčiau pranešė prokuratūra, tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad P. Gražulis tai niekino žmonių grupę, veikdamas tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad jo pasisakymai yra filmuojami, transliuojami bei talpinami internetinėje žiniasklaidoje.

Nukentėjusiais byloje yra pripažinti 5 asmenys.

P. Gražuliui pareikšti kaltinimai pagal Baudžiamojo kodekso (BK) 170 straipsnio 2 dalį. Minimame BK straipsnyje nurodoma, kad tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Praėjusių metų gruodį Seimas panaikino šiurkščiai Konstituciją pažeidusio ir Seimo nario priesaiką sulaužiusio P. Gražulio mandatą. Mandato netekusiam parlamentarui 10 metų uždrausta kandidatuoti į Seimą.

Šį sprendimą parlamentas priėmė, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo verdiktą, kuriuo buvo nuspręsta, kad P. Gražulis, balsuodamas už socialdemokratą Liną Jonauską, pažeidė Konstituciją.