Kasčiūnas: sprendimas dėl Žemaitaičio apkaltos – socialdemokratų atsakomybė

„Mes galime apsispręsti labai greitai, bet akivaizdu, kad be socialdemokratų balsų nieko nebus. (...) Jie aiškiai pasakė, kad lauks aukščiausios instancijos teismo. Yra argumentų, kodėl to reikia, todėl kažkokio forsavimo šiai minutei iš mūsų pusės nebus“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė L. Kasčiūnas.

Politiko teigimu, socialdemokratai šiuo metu vertina ir politinę situaciją, tačiau pernelyg skubus apkaltos proceso inicijavimas galėtų būti naudingas pačiam R. Žemaitaičiui.

„Galbūt luktelkime to rudens, bet nepaskandinkime klausimo. Paklausime socialdemokratų, kada jie yra pasiruošę tai daryti, ir dar palauksime teisminio proceso. Aukščiausiasis Teismas gali ir nepriimti skundo, todėl atsakymą galime turėti gana greitai“, – kalbėjo jis.

L. Kasčiūnas pabrėžė, kad konservatoriai yra pasirengę palaikyti apkaltą, tačiau vien opozicijos balsų tam nepakanka.

„28 TS-LKD frakcijos nariai tikrai balsuos. Liberalai irgi tvirti. Bet tai yra tiktai 39 balsai. (...) Natūralu, kad viskas valdančiųjų, tai yra socialdemokratų, rankose“, – sakė politikas.

ELTA primena, kad Lietuvos apeliacinis teismas praėjusią savaitę nusprendė, kad R. Žemaitaitis buvo pagrįstai nuteistas baudžiamojoje byloje dėl antisemitinių pareiškimų. Apeliacinis teismas padidino jam anksčiau skirtą piniginę baudą – nuo 5 iki 10 tūkst. eurų.

Už neapykantos kurstymą ir Holokausto menkinimą nuteistas „aušriečių“ lyderis kartu su advokatu apeliaciniais skundais siekė išteisinimo. Šiuos skundus Apeliacinis teismas atmetė. Šis teismo sprendimas įsigaliojo iš karto, jis kasacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Praėjusių metų gruodį Vilniaus apygardos teismas R. Žemaitaitį pripažino kaltu dėl neapykantos kurstymo ir Holokausto menkinimo, jam skirta 5 tūkst. eurų bauda. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad, būdamas valstybės politiku, R. Žemaitaitis 2023 m. gegužę ir birželį vartojo niekinančią žmogaus orumą kalbą, skatino neapykantą žmonių grupei dėl jų žydų tautybės. Byloje buvo tiriami ir vertinami 7 politiko socialiniame tinkle paskelbti įrašai ir parlamente viešai pasakyta kalba.

Konstatuota, kad politiko vieši pasisakymai socialiniame tinkle „Facebook“, taip pat jo kalba, pasakyta Seimo posėdyje, peržengė Konstitucijoje įtvirtintos saviraiškos laisvės ribas ir atitiko Baudžiamajame kodekse numatytas nusikalstamas veikas.

Teismas pažymėjo, kad įrašuose politikas naudojo žeminančią, žmogaus orumą niekinančią ir tautiniu pagrindu priešiškumą kurstančią kalbą. Konstatuota, kad nemaža dalis pasisakymų buvo pateikti remiantis istoriniais šaltiniais nepagrįsta, tikrovės neatitinkančia informacija, kuri žydų tautybę kaip grupę kaltino įvairiais istoriniais nusikaltimais, sovietinėmis represijomis ir kitomis tragedijomis, įvykusiomis XX amžiuje.

Anot teisėsaugos, būdamas Seimo nariu, R. Žemaitaitis socialiniame tinkle „Facebook“, komentuodamas žinią, kad Izraelio pajėgos nugriovė palestiniečių mokyklą, galimai niekino žydų tautybės asmenis, vartojo antisemitinius pasisakymus.

Pagal kaltinamąjį aktą, taip pat R. Žemaitaitis, būdamas Seimo nariu, per parlamento plenarinį posėdį pasakytoje kalboje viešai paskleidė prieš žydų tautybės asmenis nukreiptą antisemitizmo normalizavimo idėją, niekindamas ir skatindamas neapykantą žmonių grupei ir jai priklausantiems asmenims dėl jų tautybės.