Grįžę iš karo krizės apimtųjų Artimųjų Rytų lietuviai: „Kairė nežino, ką daro dešinė“
Šis skrydis nebuvo oficiali valstybės organizuota evakuacija – žmonės bilietus (kurių kaina siekė apie 1000 eurų) pirko patys, dažnai stovėdami gyvose eilėse ar nuolat tikrindami sistemas. Sugrįžusiųjų teigimu, procesas buvo chaotiškas, o oficialios pagalbos sulaukta minimaliai.
Pagrindiniai keliautojų priekaištai
Keleiviai negailėjo kritikos Užsienio reikalų ministerijai (URM) ir ambasados darbui:
Informacijos trūkumas: Žmonės skundėsi, kad paskelbus apie evakuaciją, ambasada teigė nieko nežinanti. „Kam tada skelbti, jei dar nieko neturite?“ – piktinosi vienas iš parskridusiųjų.
Pažeidžiamų grupių ignoravimas: Keleiviams buvo apmaudu, kad šiame skrydyje, kurį jie susiorganizavo patys, didžiąją dalį vietų užėmė užsieniečiai, o ne pažeidžiami lietuviai (nėščiosios, senjorai), kurie vis dar liko laukti Dubajuje.
Agentūrų abejingumas: Kai kurios kelionių agentūros (paminėta „Join Up“) buvo apkaltintos palikusios klientus likimo valiai – žmonėms patiems teko vykti į oro linijų biurus ieškoti sprendimų.
Situacija Dubajuje: tarp ramybės ir sprogimų
Parskridusiųjų liudijimai apie padėtį JAE šiek tiek skyrėsi nuo oficialių pranešimų:
Oro gynyba: Nors virš jūros ir naujųjų rajonų buvo numušinėjamos raketos, o gyvenantys prie JAV konsulato jautė sprogimų vibracijas, mieste kavinės veikia, o žmonės stengiasi gyventi įprastą gyvenimą.
Kainų šuolis: Viešbučių kainos regione smarkiai pakilo (nuo 70 iki 500 eurų už naktį), o skrydžiai nuolat atšaukiami, todėl įstrigusiems lietuviams tai tapo dideliu finansiniu iššūkiu.
Kas toliau? Oficiali evakuacija
Lietuvos ambasada JAE pabrėžia, kad šis „FlyDubai“ skrydis niekaip nekeičia Vyriausybės planų. Tikroji valstybės finansuojama evakuacija numatoma artimiausiomis dienomis.
Tikslinė grupė: Nėščios moterys, šeimos su mažais vaikais, neįgalieji ir senyvo amžiaus asmenys.
Apimtis: Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) duomenimis, šiuo metu registruotų pažeidžiamų asmenų skaičius išaugo iki 28.
Artimųjų Rytų krizė Lietuvos akimis: nuo oro uostų chaoso iki ekonominio nerimo
Tie, kuriems pavyko įsigyti bilietus savarankiškai, pasakoja apie „gyvas eiles“ skrydžių bendrovių atstovybėse Dubajuje.
Verslininkas iš Kauno pasakojo, kad už keturių asmenų šeimos grįžimą namo paklojo tiek, kiek kainavo visos jų atostogos – bilietų kainos kovo pradžioje pasiekė protu sunkiai suvokiamas aukštumas, o viešbučiai, pajutę paklausą, kainas pakėlė trigubai.
Viešbučių prabanga virto „auksiniu kalėjimu“
Viena šeima dalijosi vaizdo įrašais, kuriuose matyti virš jūros numušinėjamos raketos. Nors Dubajuje kavinės veikia, o saulė šviečia, žmonės jaučiasi įstrigę „auksiniame kalėjime“.
Didžiausias apmaudas liejamas ant kelionių organizatorių.
Keliautojai piktinasi, kad agentūros atsiriboja sakydamos, jog tai – „nenugalima jėga“ (force majeure), ir palieka žmones pačius spręsti apgyvendinimo bei maitinimo klausimus, kai jų skrydžiai atšaukiami neribotam laikui.
Logistikos košmaras: kodėl stringa siuntos iš Azijos?
Verslo žinios, atkreipė dėmesį į tylesnę, bet ne mažiau skaudžią problemą – tiekimo grandines. Kadangi oro erdvė virš Persijos įlankos tapo pavojinga zona, krovininiai lėktuvai priversti daryti didelius lankstus per Vidurinę Aziją ar Šiaurės Afriką.
Tai reiškia ne tik vėluojančias siuntas Lietuvos e-parduotuvių pirkėjams, bet ir drastiškai augančius transportavimo kaštus.
Logistikos specialistai įspėja: jei šis „oro kamštis“ neužsivers per savaitę, už kai kurias prekes, keliaujančias iš Kinijos ar JAE, pavasarį mokėsime brangiau.
Institucijų „tyla prieš audrą“ ir evakuacijos sąrašai
Nors pranešama apie 28 pažeidžiamus asmenis, kuriems valstybė pažadėjo prioritetinę pagalbą, užkulisiuose verda įtampa. Diplomatiniai šaltiniai teigia, kad derybos dėl evakuacinio skrydio yra itin sudėtingos, nes oro erdvės uždarymas yra dinamiškas – leidimas kilti gali būti atšauktas likus kelioms minutėms iki skrydžio.
Tuo tarpu opozicijos politikai jau pradėjo kritikuoti Užsienio reikalų ministeriją dėl per lėtos reakcijos, lygindami šią situaciją su ankstesnėmis krizėmis, kai piliečių gelbėjimas vyko sklandžiau.
„Skęstančiųjų gelbėjimas – pačių skęstančiųjų reikalas“
Giedrė ir Teisutis Matulevičiai
Kol oficialios institucijos ragina rimties ir kantrybės, ankstų ketvirtadienio rytą Vilniuje nusileidę klaipėdiečiai Teisutis ir Giedrė Matulevičiai rėžia tiesiai: jei būtų klausę Lietuvos Vyriausybės rekomendacijų, vis dar sėdėtų „auksiniame kalėjime“ tarp sieros dūmų ir sprogimų aido.
Bėgimas per „STOP“ juostas
Matulevičių šeima į Dubajų atvyko vasario 24-ąją, tačiau prasidėjęs konfliktas jų atostogas pavertė išgyvenimo drama. Pora pasakoja, kad trečiadienį atsitiktinai Dubajaus oro uosto svetainėje pamatė pranešimą apie skrydį.
Nors turėjo bilietus tik kovo 6 dienai, jie nieko nelaukę paliko viešbutį.
„Į oro uostą patekti niekas netrukdė, nors tam tikros zonos buvo atitvertos. Mes tiesiog perėjome „STOP“ juostas, prisibrovėme prie registracijos stalo ir mums pakeitė bilietus“, – pasakojo Teisutis.
Jų teigimu, lėktuve lietuvių buvo mažuma – vos kelios šeimos, o likusias vietas užpildė lenkai ir prancūzai.
Sieros kvapas ir numuštos raketos
Klaipėdiečiai neslepia, kad atmosfera Dubajuje tapo slegianti ne tik psichologiškai, bet ir fiziškai:
Oro užterštumas: Mieste jaučiamas stiprus sieros kvapas, kurį sukėlė intensyvi oro gynyba.
Nuolatiniai garsai: Pora skaičiavo, kad buvo numušta apie 147 balistinės raketos ir šimtai dronų. Nuolatiniai trenksmai ir nežinomybė vertė kuo greičiau ieškoti išėjimo.
Finansinė našta: Sąskaitos už papildomas nakvynes viešbučiuose tuštėjo, o jokių garantijų dėl išlaidų kompensavimo iš Lietuvos valstybės jie negavo.
Kritika ministerijai: „Neklausykit jų“
Giedrė Matulevičienė pabrėžė, kad kritiniu momentu ministerijos pagalbos linija tiesiog neatsakė į jų klausimus. „Mūsų patirtis rodo – neklausykite rekomendacijų būti viešbutyje ir laukti. Važiuokite į oro uostus, „gaudykite“ bilietus patys“, – griežtai patarė klaipėdietis.
Nors Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) skelbia, kad iš JAE jau grįžo 49 piliečiai, Matulevičių istorija patvirtina, jog dauguma jų grįžo ne valstybės pastangomis, o savo drąsos ir pinigų sąskaita.
Klaipėdiečių liudijimas atidengia skaudžią tiesą – krizinėse situacijose valstybinė komunikacija dažnai atsilieka nuo realaus laiko įvykių.
Jų sprendimas „perlipti per taisykles“ tapo vieninteliu bilietu namo, o pabrėžiamas oro užterštumas (sieros kvapas) rodo, kad ekologinės karo pasekmės regione yra kur kas rimtesnės, nei skelbiama oficialiose turizmo apžvalgose.
Tautiečių sugrįžimas parodė atotrūkį tarp valdžios pažadų ir realaus įgyvendinimo. Nors oro gynyba JAE veikia efektyviai, psichologinė įtampa ir institucinis neapibrėžtumas išlieka didžiausiais iššūkiais tiems, kurie vis dar laukia savo eilės sugrįžti į Lietuvą.
Šaltinis: VE.lt archyvai / Delfi.lt / ELTA / 15min.lt / Lrytas.lt / Verslo žinios
Taip pat skaitykite
