„Black Hawk“ pasipuoš Vyčio kryžiais

Gynybos mokestį palaiko beveik visų Seimo frakcijų seniūnai: svarsto dėl didesnių PVM, pelno mokesčio tarifų

(4)

Visi Seimo frakcijų vadovai pritaria, kad Lietuvos gynybai reikalingas didesnis finansavimas, visgi išsiskiria požiūriai, ar šiam tikslui reikalingas naujas gynybos mokestis.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos (TS-LKD) seniūnė Radvilė Morkūnaitė Mikulėnienė teigia, kad nauji būdai tvariai finansuoti gynybą turi būti rasti, o Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas tikina, kad gynybos mokestis – vienintelis įmanomas variantas. Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas pabrėžia, kad pirmiausiai reikia deramai apsibrėžti dėl tikslų, tarp kurių galėtų būti geresnis aktyviojo rezervo parengimas ir aprūpinimas.

Tuo metu tiek Lietuvos socialdemokratų frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė, tiek mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė mano, kad reikalingos lėšos gali būti paimtos apmokestinant verslą. Tuo metu darbo frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas teigia, kad tiek apmokestinimo tikslai, tiek gaunama nauda turi būti atviri ir žinomi visuomenei.

Visgi, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis gynybos mokesčio nepalaiko ir tvirtina, kad reikalingas finansavimas gali būti suteiktas tinkamai suefektyvinus egzistuojančią mokesčių sistemą. Naujiems mokesčiams nepritaria ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LVŽS) frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė, kuri pamini, kad partija pasiruošusi diskutuoti dėl papildomo finansavimo.

Valdančiųjų frakcijų seniūnai: Lietuva pribrendo šiam klausimui

TS-LKD frakcijos seniūnė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė Eltai sakė, kad Lietuva yra subrendusi naujiems būdams, skirtiems tvariai finansuoti gynybos poreikius. Visgi ji pabrėžė, kad dėl lėšų šaltinio, finansavimo prioritetų ir papildomo finansavimo dydžio reikėtų tartis tarp partijų.

„Manau, kad tai yra Lietuvos intereso prasme labai svarbus klausimas – rasti būdą, kaip tvariai finansuoti gynybą, nesvarbu, kaip viskas susiklostys po rinkimų. Tikrai esame pribrendę tokio pobūdžio klausimui“, – teigė R. Morkūnaitė Mikulėnienė

Tuo metu, nors V. Mitalas pritarė, kad gynybos finansavimui reikalingos papildomos lėšos, jo manymu, būtina susitarti dėl prioritetinių sričių. Anot parlamentaro, prie kitų politikų anksčiau įvardintų gynybos prioritetų, kuriems būtų skirtos šios lėšos, turėtų būti geresnis aktyviojo rezervo ir krašto apsaugos savanorių parengimas.

„Prieš kalbant apie mokesčius, mes turime sutarti dėl krašto gynybos koncepcijos, dėl artimiausių prioritetų ir nesiblaškyti, tyliai pašiepiant atskirus Krašto apsaugos ministerijos pareigūnus ar nesutariant dėl šaukimo reformos pakankamumo. (...) Aš keliu pradinį tikslą – tose diskusijose sutarti dėl gynybos prioritetų, kad nebūtų kylančių neaiškumų. Ir jeigu mes tai padarysime, neabejoju, kad pinigų toms reikmėms rasime“, – Eltai sakė V. Mitalas.

„Mes kalbame apie visuotinio šaukimo įvedimą – šauktinių skaičiaus padindinimą nuo 4 iki 7 tūkst. per metus. Tuo tarpu aktyviajame rezerve yra 28 tūkst. žmonių ir skirtingai, nei sako gerb. NSGK pirmininkas, jie ne visi informuoti, kur tiksliai turės prisistatyti ir kaip turės elgtis, jeigu bus pašaukti tarnauti. Ir investavimas į jų apmokymus yra svarbus dalykas. Noriu išryškinti ir krašto apsaugos savanorių pareigas – tai labai motyvuoti ir patriotiški kariai. Ir jų apmokymai ir pakankama ginkluotė yra realesnis dalykas, nei kalbos apie visuotinį šaukimą“, – komentavo jis.

E. Gentvilas pabrėžė, kad vienintelė alternatyva gynybos mokesčiui būtų skolinimasis arba iš užsienio institucijų arba Lietuvos žmonių, ką vis tiek tektų apmokėti mokesčių mokėtojų pinigais. Bet, pasak jo, įvedant naują mokestį reikia aktyviai komunikuoti su visuomene, kad ši suprastų, kam yra skiriami šie pinigai.

„Nebežaiskime tokių sudėtingų žaidimų, kai skolinamės mokesčių mokėtojų pinigais ir jais grąžiname palūkanas. Iš karto kalbėkime apie atskiro mokesčio įvedimą ir šiomis lėšomis remkime gynybos reikmes. Skausmingas dalykas, žmonės iš karto priims kaip mokesčių didinimą, nors skolinantis taip pat yra žmonių pinigų paėmimas, bet būtų pavadintas ne mokesčiu, o „palūkanų apmokėjimų“, kas galbūt gražiau atrodytų“, – sakė E. Gentvilas.

„Reikia finansavimo visam kompleksui. Bet jeigu kalbame su visuomene ir siekiame jos supratimo, paprasčiau viskas tampa suprasti, kai kalbame apie konkretų dalyką. Pavyzdžiui, galėtų būti įvardintas ginkluotės įsigijimas“, – paminėjo jis.

Socialdemokratai, darbiečiai ir mišri parlamentarų grupė mano, kad papildomai finansuojant gynybą neturėtų nukentėti piliečiai

Tuo metu R. Budbergytė priminė, kad socialdemokratai siekia net 3,5 proc. nuo BVP siekiančio finansavimo gynybai. Visgi, anot jos, tam skirtos lėšos turi būti gautos per verslo apmokestinimą ar gynybos obligacijas, bet ne pridėtinės vertės mokesčio (PVM) didinimą, kadangi šis paveiktų neturtingus asmenis.

„Tikrai reikia tvaresnio finansavimo. Socialdemokratai jau kurį laiką kalba apie tai ir savo suvažiavime priėmėme rezoliuciją, kurioje pasakėme, kad reikia didesnio finansavimo nuo BVP, kuris turi siekti net 3,5 proc. (...) Ir mes esame siūlę, kad galima bandyti sukurti gynybos obligacijas, esame siūlę pelno mokestį įmonėms nuo 15 proc. ik 18 proc. ar net 20 proc. padidinti, kad verslas daugiau prisidėtų“, – Eltai teigė R. Budbergytė.

„Mes tik aiškiai norime pasakyti, kad nepritartume PVM padidinimui 1 proc. ar daugiau, nes jis prisidėtų visiems žmonėms, nesvarbu turtingas ar ne“, – pridūrė ji.

A. Širinskienė taip pat palaikė idėją, kad papildomas finansavimas gynybai gali būti gautas apmokestinus verslą, pavyzdžiui, įvedant naują bankų mokestį. Taip pat, pasak jos, galima apmokestinti ir kitus pelningus sektorius, bet reiktų vengti mokesčių, kurie tiesiogiai paveiktų gyventojus.

„Žiūrint į to mokesčio būtinybę, mes dabar turime laikinai įvestą bankų mokestį. Tai kyla didelis klausimas, ar nereiktų pasižiūrėti būtent šio sektoriaus apmokestinimo. Juo labiau, kiek aš pamenu, Skandinavijos kai kuriose valstybėse buvo savo laiku svarstoma ir žiūrima būtent į bankų sektorių, kaip tą, kuris galėtų prisidėti prie krašto apsaugos“, – kalbėjo A. Širinskienė.

„Nenorėčiau kalbėti apie gynybos mokestį kaip tą, kurį sumokėtų gyventojai didesnio PVM pavidalu, bet siūlyčiau ieškoti sektoriuose, kurie yra pelningi ir galėtų tokiu metu būti solidarūs“, – pridūrė ji.

Nors mokestį palaiko, V. Fiodorovas pabrėžė, kad visas procesas turėtų būti skaidrus – politikams ir visuomenei turėtų būti žinoma, ko siekiama šiuo mokesčiu, kokioms sritims bus skirti pinigai ir kokia to nauda.

„Kad reikia tvaraus finansavimo gynybai, tai yra faktas. (...)  Bet jeigu yra kalbame apie didesnį finansavimą, norėtųsi, kad visuomenė žinotų, kokią mes pasirinksime maždaug kryptį. Akivaizdu, kad krašto apsaugos ministras šią temą pasiėmęs monopoliniu būdu, viską dėlioja ir panašu, jog ne viską pristato mums patiems“, – komentavo jis.

„Ši sritis, gynybos sritis, yra tokia, kur ateina paprašyti finansavimo ir sako „mes negalime paaiškinti, kur nukreipsime“. Tai atrodytų tikrai solidžiau ir visuomenė galėtų pateisinti mokestį, jeigu žinotų, ką jie gauna“, – pabrėžė jis.

Demokratų frakcija ir LVŽS nepalaiko papildomų mokesčių, bet diskusijose dalyvaus

S. Skvernelis tvirtino, kad nors tvarų finansavimą gynybai reikia užtikrinti, tai galima padaryti suefektyvinus dabartinių mokesčių surinkimą, o ne įvedant naujus. Taip pat, anot jo, prieš siūlant tartis dėl gynybos mokesčio ar gynybos susitarimo keitimo, valdantieji turėtų tarpusavyje išsispręsti, ką laiko prioritetais.  

„Aš manau, kad reikia užtikrinti tvarų finansavimą per esamų mokesčių, kurie dabar yra, surinkimą. Kol mes nesugebame surinkti dabartinių mokesčių, ypatingai PVM, tai kam kalbėti apie kitą mokestį, kur irgi nėra garantijos, kad jis bus surinktas? Tai jeigu surinktume PVM pilnai, bent 80–90 proc. nuo to, kas yra nesurenkama, tai užtektų šalies gynybai pilnai“, – Eltai aiškino S. Skvernelis.

„Jie prioritetų neturi. Vieniems reikia vieno, kitiems reikia kito, trečias sako, reikia visko iš karto. Tai taip nebus. Jie dar nežino, kokie yra prioritetai. Net koalicijoje negali susitarti. Tai tegu pirma susitaria koalicijoje. Mes pasiruošę kalbėtis, išgirsti, nes žinome, kad finansavimas turi būti“, – pridūrė jis.

Tuo metu A. Norkienė pamini, kad partijos atstovai dalyvaus pasitarimuose ir taip pat yra pasiruošę kalbėtis ir tartis dėl pokyčių gynybos susitarime. Visgi, ji pabrėžia, kad partijos pozicija šiuo metu yra nepritarti naujiems mokesčiams.

„Aš suprantu, kad dabar premjerė yra pakvietusi diskutuoti ir mes esame delegavę frakcijos narį, kuris dalyvaus toje diskusijoje. (...) Mūsų pozicija dėl nepritarimų naujiems mokesčiams nesikeičia. Bet jeigu norima keisti partijų susitarimą, tada galima rinktis, kalbėti ta tematika ir aišku tartis iš naujo“, – Eltai aiškino A. Norkienė.

„Turėtų būti visų susitarimas, o ne kažkoks iššokimas dėl naujo mokesčio“, – pridūrė ji.

ELTA primena, kad netylant politikų diskusijoms apie sudėtingėjančią geopolitinę situaciją ir poreikį visapusiškai stiprinti Lietuvos gynybos pajėgumus, premjerė Ingrida Šimonytė praėjusią savaitę kreipėsi į politinių partijų vadovus, verslo subjektus ir profsąjungas su kvietimu kartu ieškoti sprendimų dėl tvaraus Lietuvos gynybos finansavimo.

Ministrė pirmininkė skaičiuoja, jog iki 2030 m. pasiekti užsibrėžtus gynybos tikslus, reikalinga apie 0,4–0,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) papildomo tvaraus finansavimo su jau esamu partijų sutartu 2,52 proc. nuo BVP finansavimu.

Atsakymų iš laiško gavėjų I. Šimonytė nurodo lauksianti iki sausio 15 d. Susitikimą siūloma rengti sausio 22 d., 24 d. arba 29 d.

Krašto apsaugos finansavimas šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder