Gyventojų apklausa: daugėja žinančių, kaip elgtis ekstremaliųjų situacijų metu

„Vis daugiau žmonių ne tik žino, ką daryti įvairiose krizinėse situacijose, bet ir imasi konkrečių pasiruošimo veiksmų.

Augantis piliečių sąmoningumas civilinės saugos klausimais yra vienas svarbiausių atsparios visuomenės požymių“, – sako vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.

Naujausias tyrimas rodo, kad daugiau žmonių žino, kaip elgtis karo pavojaus ir evakuacijos atvejais. Palyginus su 2022 m., nuo 40 proc. iki 48 proc. išaugo dalis gyventojų, teigiančių, kad žino, kaip elgtis karo pavojaus atveju, o nuo 44 proc. iki 48 proc. apklausos dalyvių sako, kad žinotų, kaip elgtis evakuacijos  metu.

Nuosaikiai auga ir gyventojų, žinančių, kaip elgtis Astravo atominės elektrinės avarijos atveju, dalis. Nuo 2022 m. tokių respondentų padidėjo 4 proc. punktais – iki 41 proc.

Palyginti su 2023 m., 13 proc. punktų padaugėjo gyventojų, žinančių, kur yra artimiausia priedanga prie namų ar darbovietės – 2025 m. tai nurodė 44 proc. apklaustųjų.

Be to, 10 proc. punktų daugiau gyventojų žino, kur ieškoti informacijos apie pasirengimą nelaimėms – 2025 m. tai nurodė 57 proc. respondentų.

Gyventojai dažniau kaupia būtiniausias atsargas

Naujausios apklausos duomenimis, 51 proc. gyventojų teigia turintys būtiniausių atsargų 72 valandoms – maisto, vandens, vaistų ir higienos priemonių.

Sociologinis tyrimas taip pat patvirtino, kad gyventojų žinios ir domėjimasis labai priklauso nuo asmeninės patirties, realių įvykių bei gyvenamosios vietos.

Kaip ir kitose srityse, gerokai geresnius rezultatus rodo mokymuose dalyvavę gyventojai. Silpnesnis pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms išlieka tarp vyresnio amžiaus žmonių bei gyvenančių kaimiškose vietovėse ir mažesniuose miesteliuose.

LT72.lt žinomumas auga, o perspėjimo pranešimai pasiekia beveik visus

2025 metais pirmą kartą buvo klausiama ne tik apie tai, ar gyventojai žino interneto svetainę LT72.lt, bet ir ar joje lankėsi bei ar yra įsidiegę mobiliąją programėlę.

Apklausos rezultatai rodo, kad LT72.lt žinomumas reikšmingai auga – per trejus metus nuo 39 proc. iki 64 proc. padaugėjo žmonių, kurie žino ekstremaliosioms situacijoms pasirengti skirtą interneto svetainę LT72.LT.

Dar ryškesnis proveržis matomas vertinant perspėjimo pranešimų pasiekiamumą – net 90 proc. gyventojų nurodė gaunantys į mobilųjį telefoną pranešimus, perspėjančius apie nelaimes.

Pagalbos pirmiausia tikimasi iš artimųjų ir specialiųjų tarnybų

Šių metų apklausoje pirmą kartą buvo klausiama, iš ko gyventojai tikėtųsi pagalbos pirmosiomis dienomis po nelaimės. 

Dažniausiai  buvo nurodoma, kad pirmiausia tikėtųsi pagalbos iš šeimos narių ir specialiųjų tarnybų – policijos, ugniagesių gelbėtojų bei kitų tarnybų.

Mažiau pagalbos tikimasi iš nevyriausybinių organizacijų. Tyrimas taip pat parodė, kad moterys labiau nei vyrai linkusios tikėtis pagalbos iš specialiųjų tarnybų ir nevyriausybinių organizacijų.

Būtina daugiau dėmesio skirti pažeidžiamiausioms grupėms

„Matome aiškią tendenciją –  jaunesnius ir vidutinio amžiaus gyventojus informacija apie saugumą pasiekia skaitmeninėje erdvėje. 

Tai reiškia, kad valstybės institucijos turi dar aktyviau ir tiksliau komunikuoti ten, kur žmonės iš tiesų ieško informacijos – naujienų portaluose, socialiniuose tinkluose ir mobiliosiose platformose“, – sako Vidaus reikalų ministerijos sociologė, dr. Eglė Vileikienė.

Tyrimo rezultatai patvirtina, kad ir toliau būtina kryptingai stiprinti gyventojų pasirengimą, didžiausią dėmesį skiriant vyresnio amžiaus žmonėms, mažesnių miestelių ir kaimiškų vietovių gyventojams bei rečiau mokymuose dalyvaujančioms grupėms.

Vidaus reikalų ministerija šiems prioritetams skirs dar daugiau dėmesio ir ragina valstybės bei savivaldybių institucijas nuosekliai stiprinti ne tik informavimą, bet ir praktinį gyventojų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms.

Reprezentatyvią gyventojų apklausą Vidaus reikalų ministerijos ir Policijos departamento prie VRM iniciatyva 2025 m. rugsėjo–lapkričio mėn. atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. 

Visose šalies savivaldybėse apklausti 3022 respondentai nuo 15 iki 80 metų.