Ūkininkai pakraupę: nerimauja dėl žieminių javų sėjos

„Ūkininkų situacija visiškai nepagerėjo, ir toliau laukia tokie orai. Dienos trumpėja, naktys ilgėja, orai prastėja. Jau mes dabar diskutuojame ne apie tuos, kur nenuimti derliai, bet jau netgi pergyvename dėl tų kraštų, kurie spėjo nuimti derlių, ar jie laiku spės pasėti žieminius javus, nes dirvos toliau mirksta ir nedžiūsta“, – Eltai sakė G. Špakauskas.

Anot jo, ūkininkai, kurie iš pradžių nesikreipė dėl žalos, reikšmingai nukentėjo per pastarąją savaitę ir, ją užfiksavę, dabar kreipiasi pagalbos. Kaip pavyzdį LŪS vadovas pateikė Skuodo rajoną, kur šią savaitę, jo teigimu, iškrito dar apie 40 milimetrų kritulių, o laukuose susidarė naujų užmirkusių plotų.

„Pasirodo, kad jau čia fiksuojama nauja žala, ne tik tuo metu, dėl kurio buvo paskelbta ekstremalioji situacija. (...) Ir tas žalos fiksavimas, kaip ir minėjau, pildosi, pildosi“, – tikino G. Špakauskas.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) yra paprašiusi savivaldybių iki rugsėjo 11 dienos surinkti informaciją apie ūkių patirtą žalą.

Ministerija taip pat ragina ūkininkus kreiptis į savivaldybes ir teikti prašymus dėl audros padarinių žalos fiksavimo. Gavus preliminarius duomenis, bus sprendžiama dėl kreipimosi į Europos Komisiją (EK) dėl galimos paramos.

G. Špakauskas ragina ūkininkus žalą fiksuoti nepriklausomai nuo to, ar šiuo metu aišku, ar už ją bus skiriamos kompensacijos. Anot jo, surinkti duomenys galėtų būti svarbūs ir sprendžiant dėl būsimų investicijų į melioraciją, generatorius ar kitą infrastruktūrą.

Dėl valstybės paramos įsipareigojimų – sankcijos netaikomos, bet verslo santykiams tai negalioja

ŽŪM nurodo, kad žemės ūkio subjektams, įgyvendinantiems Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano investicines priemones, numatoma netaikyti sankcijų už šiemet neįvykdytus įsipareigojimus ir reikalavimus, jeigu tai lėmė rugpjūčio 22 d. stichiniai meteorologiniai reiškiniai ar su jais susiję elektros tiekimo sutrikimai.

Ministerija taip pat teigia rengianti ministro įsakymo projektą, kuriuo tokiems paramos gavėjams nebūtų privaloma Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) teikti dokumentų ir įrodymų apie nenugalimos jėgos ar išimtinių aplinkybių atsiradimą ir išnykimą.

Tačiau, pasak G. Špakausko, tokios lengvatos savaime neišsprendžia ūkininkų įsipareigojimų privačioms įmonėms ar finansų įstaigoms.

„Deja, verslo santykiai ir kas liečia įsipareigojimus bankams ir panašiai, mes esame absoliučiai niekam neįdomūs absoliučiai. Tai yra ūkininkas prisiima visiškai savo riziką“, – sakė LŪS pirmininkas.

Jis teigė, kad ūkininkai dėl mokėjimų atidėjimo bando tartis su trąšų pardavėjais, grūdų supirkėjais ir kitais verslo partneriais. Tačiau, anot jo, tokie susitarimai galimi tik savanoriškai.

„Tokių force majeure'ų nėra, deja. (...) Tiktai visiškai savanoriškas susitarimas“, – teigė G. Špakauskas.

LŪS pirmininkas taip pat atkreipė dėmesį į paramos programų aplinkosauginius įsipareigojimus. Jo teigimu, dėl užmirkusių laukų daliai ūkininkų gali būti sudėtinga laikytis nustatytos sėjomainos, o už neįvykdytus ankstesnių metų įsipareigojimus ūkininkams kartais tenka grąžinti jau gautą paramą už kelerius metus.

ELTA primena, jog per rugpjūčio 22 dieną Lietuvą užklupusią audrą daugelyje šalies vietų virto medžiai, žuvo vienas žmogus, dar keturi buvo sužeisti.

Dėl audros padarinių ir ūkininkų patirtų nuostolių Vyriausybė paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją. Tai inicijavo žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika.

Audros piko metu elektros tiekimas buvo sutrikęs daugiau kaip 268 tūkst. ESO klientų, o elektros tinkle užfiksuota daugiau kaip 9 tūkst. pažeidimų.

Skaičiuojama, kad audros finansinis poveikis siekia apie 18 mln. eurų – elektros tinklo atkūrimas kainuos apie 10 mln. eurų, dar apie 8 mln. eurų sudarys kompensacijos ESO klientams.

Draudikai dėl audros jau registravo beveik 14 tūkst. draudžiamųjų įvykių, o bendra padaryta žala viršija 13 mln. eurų.