Į gruntą įsigėrę naftos teršalai tebeteka į Nemuną, sutvarkymas bus negreitas ir brangus

Kol dar to laukiama, teršalai toliau plūduriuoja Nemune, o pro šalį einantiems žmonėms riečia nosį nuo jų kvapo.

Tiesa, aplinkosaugininkai mini, kad į ilgiausią šalies upę teka skalūninė alyva, tačiau geologei kilo klausimas, ar tikrai tokie teršalai yra minimoje vietoje.

Dar balandį kauniečius suneramino netoli miesto centro, A. Juozapavičiaus prospekte, į Nemuną bėgantys tepalai.

Aplinkosaugininkams atlikus tyrimą, paaiškėjo, kad teršalų šaltinis – aplinkinės teritorijos gruntas bei gruntiniai vandenys.

Apie tai birželį pranešime žiniasklaidai skelbė Aplinkos apsaugos departamentas (AAD), jis kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę, kad dėl šios taršos būtų skelbiama ekstremali situacija.

„Pakrantėje ties geležinkelio tiltu, Juozapavičiaus prospekte, vykdėme nuolatinius patikrinimus ir nustatėme, kad į Nemuną patenka skalūninė alyva.

Dėl praeityje čia veikusios geležinkelio pabėgių gaminimo įmonės veiklos šiuo naftos produktu užterštas aplinkinės teritorijos gruntas (Juozapavičiaus pr. ir Nemuno krantinė) bei gruntiniai vandenys“, – pranešime žiniasklaidai buvo cituojama Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė Rasa Žitkevičiūtė.

Pasak jos, gyventojai dėl šios bėdos į aplinkosaugininkus kreipėsi dar balandį, tačiau problema vis dar sprendžiama tik laikinosiomis priemonėmis.

Kaip LRT.lt teigė Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (PGV) atstovė žiniasklaidai Džiuginta Vaitkevičienė, vien nuo gegužės 28 d. iki birželio 26 d. ugniagesiai gelbėtojai gavo septynis iškvietimus dėl į Nemuno upę sklindančios taršos.

Tačiau vasara jau įpusėjo, bet problema vis dar yra. Keliaujant taku tarp Kauno centro ir Žemųjų Šančių, vienoje atkarpoje nosį pasiekia aitrus kvapas.

Jo šaltinis – šalia bonų vandens paviršiuje atsispindintys teršalai.

Kauno technologijos universiteto (KTU) Aplinkosaugos technologijos katedros vedėja doc. Violeta Kaunelienė LRT.lt plačiau pakomentavo, kokią žalą patiria Nemunas dėl į jį tekančios skalūninės alyvos.

Violeta Kaunelienė / KTU nuotr.

Nafta žalingai veikia visų rūšių vandens organizmus, o poveikis gėlavandeniams mikroorganizmams, bestuburiams gyvūnams ir dumbliams per maisto grandinę veikia ir kitas rūšis.

„Skalūnų alyvoje esantys policikliniai aromatiniai angliavandeniliai turi kancerogeninių, t. y. vėžį sukeliančių, savybių. Šie junginiai kaupiasi riebaliniuose audiniuose.

Taigi, valgydami tokią žuvį esame veikiami ir mes. Žvejodami juk nežinome, kiek kuriai žuviai teko paragauti naftos produktų“, – sakė V. Kaunelienė.

Ji taip pat pabrėžė, kad žuvų ikrai yra ypač jautrūs naftos poveikiui. Be to, pastebėta naftos paveiktų žuvų pelekų erozija, kepenų padidėjimas, augimo, reprodukcijos sutrikimai.

Mokslininkė taip pat pažymėjo, kad į upes išsiliejusi nafta dažnai kaupiasi palei krantus, čia ji prilimpa prie augalų ir žolių, taip žalos patiria jais mintantys gyvūnai. Naftos produktai ir dar vienu būdu trikdo mitybos grandinę – naikindami samanas.

„Sakyčiau, tai daugiau uždelstojo veikimo bomba, nebent po žeme būtų koks rezervuaras, kuris galėtų pratrūkti“, – įvertino mokslininkė.

Teršalai Nemuno upėje / Aplinkos apsaugos departamento nuotr.