Įdomūs faktai apie kandidatus į Vilniaus merus: kas uždirba daugiausiai, o kas teismo buvo pripažintas kaltu?

Įdomūs faktai apie kandidatus į Vilniaus merus: kas uždirba daugiausiai, o kas teismo buvo pripažintas kaltu?

Praėjusį penktadienį Lietuvos Vyriausiosios rinkimų komisijos puslapyje buvo paskelbti duomenys apie kandidatus į Vilniaus merus. Jame skelbiamos ne tik anketos, kurias kandidatams teko užpildyti, norint kandidatuoti, bet ir pateikiamos biografijos, turto ir pajamų bei privačių interesų deklaracijos.
 

Vilniaus miesto meru 2023–2027 m. nori tapti 16 kandidatų: 14 iš jų yra iškelti savo politinių partijų, o 2 išsikėlė patys. Kuo įdomūs šie Lietuvos politikai?

Politinė patirtis

Išanalizavus VRK puslapyje pateiktus duomenis apie kandidatus į Vilniaus merus, galima rasti daug įdomybių.

Kai kurie pateikė visą savianalizę, o kai kurie užpildė tik privalomus pateikti duomenis. Tačiau informaciją apie sukauptą patirtį politikoje pateikė visi.

Daugiausia politinėje arenoje sukauptos patirties gali pasigirti Lietuvos socialdemokratų partijos keliama kandidatė Rasa Budbergytė.

Nors dabar ji yra Seimo narė, 2016 m. buvo finansų ministre. Kiek anksčiau jai teko eiti ir Vidaus reikalų ministerijos sekretorės bei jos pavaduotojos, Teisingumo ministerijos viceministrės, ministro pirmininko Adolfo Šleževičiaus patarėjos pareigas.

R. Budbergytė dirbo ir Socialinės apsaugos ministerijoje Neįgaliųjų reikalų skyriaus vadovaujančiąja inspektore, įstatymų rengimo skyriaus vyriausiąja konsultante.

Prie politinės veiklos, kurioje pasižymėjo parlamentarė, galima įvardyti ir darbą Lietuvos Respublikos tarptautinių ekonominių santykių ministerijoje, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolėje, Europos Audito Rūmuose bei Marijampolės miesto valdyboje.

Tiesa, šioje srityje R. Budbergytė turi ant kulnų lipančių konkurentų. Kad ir Petrą Gražulį, jau 26 metus praleidusį Seime.

Šeši kandidatai yra geriau susipažinę su politikavimu Vilniaus mieste. 2018–2022 m. Eglė Radvilė buvo Vilniaus miesto savivaldybės patarėja ir projektų vadovė, o Aidas Gedvilas, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Tomas Vytautas Raskevičius, Valdas Benkunskas ir Artūras Zuokas buvo ar vis dar yra išrinkti į Vilniaus miesto tarybą. Pastarieji du užėmė svarbias pareigas.

Konservatorių partijos kandidatas V. Benkunskas ilgus metus eina dabartinio Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus pavaduotojo pareigas, o partijos „Laisvė ir teisingumas“ narys Artūras Zuokas 3 kartus (2000–2003 m., 2003–2007 m. ir 2011–2015 m.) išrinktas Vilniaus meru. Be to, jis 20 savo gyvenimo metų praleido dirbdamas Vilniaus taryboje.

Pripažinti kaltais

Nors A. Zuokui metų skaičiai, tarnaujant Vilniui, palankūs, reputacija nėra blizganti. Jis 2008 m. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl korupcinių nusikaltimų.

Politiko anketoje pateiktos trys nusikalstomos veikos stadijos ir formos: bendrininkavimas ir bendrininkų rūšys, pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką, tyčinis apysunkis papirkimas. Vis dėlto teistumas dėl šių nusikaltimų išnyko 2009 m.

2018 m. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų įsiteisėjusiu nuosprendžiu netyčinį, bet sunkų nusikaltimą įvykdęs pripažintas ir Lietuvos regionų partijos narys, buvęs Lietuvos kariuomenės lauko (t. y. sausumos) vadas Valdas Tutkus. Jis vairavo neblaivus ir kėsinosi į transporto priemonių eismo saugumą.

Visai dar neseniai, 2022 m., dėl nusikalstamos veikos teistas ir parlamentaras, „Tautos ir teisingumo“ partijos (centristai, tautininkai) pirmininkas Petras Gražulis. Jis buvo nuteistas dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.

Parlamentaro anketoje taip pat galima pastebėti ir dar keletą įdomių faktų. Jis teigia buvęs „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ platintoju, pirmojo viešo antisovietinio pasmerkusio Lietuvos okupaciją mitingo, vykusio 1987 m. rugpjūčio 23 d. prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje, organizatorius.

O dar po vienų metų už aktyvią antisovietinę veiklą areštuotas, kalintas Lietuvos ir Pravieniškių kalėjimuose bei Mordovijos lageryje kalėjo kaip politkalinys, rezistentas.

2021 m. daugiausia uždirbo R. Lapinskas

Nors atliktą arba atliekamą visuomeninę veiklą nurodė daugelis kandidatų, vienintelė R. Budbergytė 2009 m. gavo valstybinį apdovanojimą – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro didįjį kryžių, kuris yra skiriamas Lietuvai nusipelniusiems asmenims, pasižymėjusiems valstybinėje tarnyboje ar visuomeninėje veikloje.

O kalbant apie turto ir pajamų deklaracijas, portalas Alfa.lt pastebi, kad daugiausia pajamų, remiantis kandidatų pateiktais duomenimis, gauna Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Remigijus Lapinskas. Jis deklaravo per 2021 m. gavęs 1 038 132,66 euro. O privalomas registruoti turtas siekė 1 171 488 eurus.

Po jo rikiuojasi A. Zuokas su 158 661,85 euro, E. Radvilė su 145 139,62 euro ir V. Benkunskas, teigęs, kad per 2021 m. gavo 137 752,12 euro.

Nors V. Tutkaus 2021 m. deklaruotas privalomas registruoti turtas sudarė 145 400 eurų, kiek pajamų gavo per metus, šis kandidatas neatskleidė.

Tačiau Alfa.lt pasidomėjo ir 2020 m. paskelbtoje Seimo rinkimų anketoje užfiksavo, kad buvęs Lietuvos kariuomenės lauko vadas kaip metinę pajamų sumą deklaravo 209,04 euro.

Dar vienas bruožas, kuriuo išsiskyrė dalis kandidatų, buvo įgytas išsilavinimas užsienyje. Europos Parlamento narys Stasys Jakeliūnas įgijo verslo ir finansų vadybos išsilavinimą Mičigano valstijos universitete, o E. Radvilė Harvardo universiteto Kenedžio vyriausybės mokykloje baigė skaitmeninės politikos (digital policy) studijas.

Kiti kandidatai žinias gilino Europos universitetuose: T. V. Raskevičius žmogaus teisių teisę studijavo Centriniame Europos universitete, o Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“ priklausantis Lukas Savickas aukštąjį išsilavinimą įgijo Mastrichto universitete Nyderlandų Karalystėje ir Jorko universitete Jungtinėje Karalystėje.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder