Tačiau jau kitais metais, nors pavadinimas ir toliau liks angliškas, bent jau vėliavą laivas iškels lietuvišką. Tiesa, tai nereiškia, kad įguloje dirbs nors vienas lietuvis, kaip nedirba iki šiol.
Operatorius toliau samdys
„Šaliai strategiškai svarbus suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivas-saugykla „Independence" kitąmet tampa Lietuvos nuosavybe ir jame bus iškelta mūsų trispalvė.
Paskelbus viešojo konkurso rezultatus paaiškėjo, kad „Klaipėdos naftai" perėmus laivą-saugyklą, jo technine operatore 5 metus bus Norvegijos kapitalo bendrovė „Hoegh LNG Klaipėda".
Ši bendrovė priklauso grupei „Hoegh LNG", kuri šiuo metu yra „Independence" savininkė ir nuo 2014 m. rūpinasi laivo valdymu bei technine priežiūra", - paskelbė „Klaipėdos nafta".
„Klaipėdos naftos" skelbtas techninio „Independence" operatoriaus konkursas - vienas iš veiksmų, leisiančių užtikrinti patikimą ir sklandžią terminalo veiklą jam tapus Lietuvos nuosavybe.
Viso konkurse dalyvavo trys pirminį atrankos etapą įveikusios tarptautinės laivybos bendrovės: „Hoegh LNG Klaipėda", „Wilhelmsen Ship Management" ir „Mitsui O.S.K. Lines".
„Hoegh LNG Klaipėda" pasiūlymas geriausiai atitiko keltus reikalavimus, iš kurių svarbiausi: paslaugos kaina ir kokybė.
Šį didelės apimties ir sudėtingą pirkimą stebėjo Viešųjų pirkimų tarnyba, o dalyvių paraiškas vertino „Klaipėdos naftos", techninio konsultanto DNV bei Lietuvos transporto saugos administracijos ekspertai.
Sutartis su konkurso laimėtoju pasirašoma penkeriems metams. Taip pat numatoma galimybė ją pratęsti tokiam pačiam laikotarpiui", - skelbia „Klaipėdos nafta".
Apvali sumelė
Iki šiol operatoriaus paslaugų dalis buvo įskaičiuojama į bendrą laivo-saugyklos nuomos kainą. „Independence" tapus Lietuvos nuosavybe, jas reikės įsigyti atskirai.
Skaičiuojama, kad po laivo-saugyklos perėmimo, terminalo išlaikymo sąnaudos bus maždaug trečdaliu mažesnės, nei pratęsus nuomą dabartinės sutarties sąlygomis.
Numatyta, kad laivo-saugyklos eksploatacijos kaštus sudarys fiksuota ir kintama dalys.
Maždaug trečdalį sumos - 4,85 mln. eurų per metus - sudarys fiksuotoji dalis: mokestis operatoriui už laivo priežiūrą, įgulos atlygis bei išlaikymo kaštai, neskaitant Lietuvoje taikomų mokesčių.
Kintami kaštai, kaip ir iki šiol, priklausys nuo laivo-saugyklos remonto poreikių, išdujinimo apimčių bei su jomis tiesiogiai susijusių apyvartinių taršos leidimų kainos ir kitų dedamųjų.
Mokesčiai - į Lietuvos biudžetą
Pasak „Klaipėdos naftos" generalinio direktoriaus Dariaus Šilenskio, Klaipėdos SGD terminalas strategiškai svarbus tiek Lietuvos, tiek Baltijos šalių energetiniam saugumui.
Jis yra pagrindinė rusiškų gamtinių dujų importo alternatyva regione. Tai tapo ypač svarbu po Rusijos plataus masto invazijos Ukrainoje.
„Mūsų skelbtas konkursas sulaukė didelio susidomėjimo, o tai užtikrino pasiūlymų konkurencingumą bei leido išsirinkti Lietuvai palankiausią variantą", - sakė D.Šilenskis.
Jo teigimu, svarbu ir tai, kad konkurse laimėjęs operatorius prižiūrės laivą, kuriame bus iškelta jau Lietuvos vėliava. „Independence" tapus šalies nuosavybe, laivas-saugykla bus įregistruotas Lietuvos jūrų laivų registre ir jam bus taikomi čia galiojantys teisės aktai, o mokesčiai nuo jūrininkų atlyginimų keliaus į šalies biudžetą.
Įvardino daugybę skylių
Pernai priėmus sprendimą dėl SGD laivo-saugyklos įsigijimo, Vyriausybė apsižiūrėjo, kad būtina priimti sprendimą dėl SGD laivo-saugyklos registracijos pasirenkamos šalies laivų registre.
„Independence" kol kas priklauso Norvegijos laivybos įmonei „Hoegh LNG" ir yra registruotas Singapūro laivų registre bei plaukioja su šios šalies vėliava.
„Buvo įvertintos kelios galimos alternatyvos, tačiau galutiniame etape svarstyta tarp Maršalo salų, kurių laivų registre yra registruota daugiausia SGD laivų-saugyklų, Singapūro, kurio laivų registre yra registruotas dabartinis SGD laivas-saugykla „Independence", ir Lietuvos Respublikos jūrų laivų registro", - pernai pranešė Energetikos ministerija.
Pasak jos, reikėjo priimti teisės aktus, kad būtų sudarytos tinkamos sąlygos laivo registravimui Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre.
Mat „Klaipėdos nafta" atkreipė dėmesį, kad „Independence" suteikus Lietuvos vėliavą dėl nepakeisto teisinio reguliavimo iškiltų nemenkų problemų.
„Pareiga kapitonui ir (ar) kapitono padėjėjui mokėti lietuvių kalbą yra laikytina pertekliniu reikalavimu, ypač atsižvelgiant į SGD rinkos specifiką ir siaurą lietuvių jūrininkų patirtį šioje srityje (lietuvių kalbos mokėjimo reikalavimas pagrįstas komunikavimu su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitonu, locmanais laivams įplaukiant ir išplaukiant iš uosto)", - taip anksčiau teigė „Klaipėdos nafta".
Anot bendrovės, nelogiški buvo ir reikalavimai, nustatantys, jog ne mažiau nei 50 proc. įgulos narių, įskaitant ir kapitoną, būtų ES ir Europos ekonominės bendrijos piliečiai.
„Šis reikalavimas didina kaštus bei apriboja laivo valdytojo pasirinkimą tarp kompetentingų bei patyrusių jūrininkų.
Atsižvelgiant į susidariusią geopolitinę situaciją bei augančią SGD terminalų bei SGD dujovežių paklausą, atitinkamai konkurencinė kova augs ir tarp jūrininkų, kas artimiausiu metu gali lemti jų pasiūlos trūkumą.
Šiuo atveju svarbu sukomplektuoti įgulą iš patyrusių jūrininkų neatsižvelgiant į jų pilietybę (su sąlyga, kad tai nėra piliečiai iš valstybių, kurios pagal Nacionalinio saugumo strategiją kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ir nacionalinio saugumo interesų užtikrinimui), visais atvejais paliekant teisę bei pareigą Lietuvos transporto saugos administracijai pripažinti jūrininkų ir įgulos narių kvalifikaciją kaip tinkamą", - teigė „Klaipėdos nafta".
„Nepriklausomybės" įgula - be lietuvių
„Hoegh LNG Klaipėda" vadovas Mindaugas Petrauskas šį rugsėjį „Vakaro žinias" informavo, kad Seimas dar pernai gruodį pakeitė Prekybinės laivybos ir Saugios laivybos įstatymus.
„Šiuo metu „Independence" įgula yra tarptautinės sudėties. Yra ir europiečių. Lietuvos piliečių šiuo metu nėra, bet prieš tai laivyne turėjome vieną Lietuvos pilietį.
Jis kartais atvyksta čia, kartais išvyksta į kitą mūsų laivą", - sakė M.Petrauskas.
„Independence" įgulą sudaro 32-34 žmonės, daugiausiai - indoneziečiai bei filipiniečiai.
Iki įstatymų pakeitimų nuostatos dėl Lietuvos vėliavos iškėlimo, M.Petrausko teigimu, buvo nepraktiškos. Pavyzdžiui, reikalavimas kapitonui mokėti lietuviškai.
„Nežinau visame pasaulyje jokio tokio laivo kapitono, kuris mokėtų lietuviškai. Mes nesame prieš Lietuvos vėliavą, tačiau reikėjo pakeisti teisinį reguliavimą.
Ne vien dėl kapitono, bet ir dėl likusios įgulos. Nes nusisamdyti europiečius kainuotų daug daugiau nei jūrininkus iš trečiųjų šalių.
Todėl terminalą operuoti būtų brangiau", - „Vakaro žinioms" sakė M.Petrauskas.
Faktai
*Įtvirtinus įstatymų pakeitimus, privaloma Lietuvos, ES ar kitų Europos ekonominės erdvės valstybių piliečių laivo įguloje dalis sumažinta perpus - nuo 50 iki 25 proc., įgulos nariais negali būti Lietuvos nacionaliniam saugumui grėsmę keliančių šalių piliečiai, o laivo kapitonui ar bent vienam iš jo padėjėjų vietoj lietuvių kalbos užtenka mokėti anglų kalbą.
*Taip pat, norint paskatinti kolektyvines derybas ir taip susitarti dėl jūrininkams patrauklesnių darbo sąlygų, numatyta galimybė netaikyti laivų įgulų sudėties kvotos, jei yra sudaryta kolektyvinė sutartis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą