Ingrida Šimonytė: Klaipėdos SGD terminalas dabar turi saugumo visam regionui dedamąją

„Jeigu iki šiol tas terminalas (SGD – ELTA) turbūt labiausiai pasitarnavo kaip veiksnys, balansuojant dujų kainas ir neleidžiantis monopolistui spausti nei Lietuvos, nei Latvijos ir Estijos vartotojų, tai dabar jau jis turi visiškai kitą, saugumo visam regionui dedamąją“, – penktadienį Rygoje po susitikimo su Baltijos šalių premjerais teigė I. Šimonytė.

Ministrė pirmininkė aiškina, kad energetinės nepriklausomybės klausimu reikia žiūrėti ne į kiekvieną šalį atskirai, o į viso regiono galimybes atsisakyti rusiškų dujų.

„Reikia pabrėžti, kad labai svarbu strategijas ir investicijas derintis tarpusavyje, kad matytumėme bendresnį paveikslą, bet kažkokios rizikos, kad terminalas gali pasidaryti nereikalingas, ypač jei Europos Sąjungos žingsniai atsisakyti rusiškų dujų bus ilgalaikiai ir tvarūs, aš sunkiai įžvelgiu“, – sakė politikė.

ELTA primena, kad balandžio pradžioje Lietuva tapo pirmąja Europos Sąjungos valstybe, kuri visiškai atsisakė rusiškų dujų: Lietuvos dujų perdavimo sistema nuo šio mėnesio pradžios veikia be rusiškų dujų importo.

Šiuo metu Klaipėdos SGD terminalo klientai rezervavę išdujinimo visus pajėgumus šiems dujų metams, tai yra iki rugsėjo 30 dienos. Gavus naujausias klientų užklausas, iš viso einamiesiems dujų metams yra užsakyta 23,9 TWh Klaipėdos SGD terminalo pajėgumų.

Per 2021 m. vykusią metinę pajėgumų skirstymo procedūrą 2021 m. spalio 1 d. prasidėjusiems dujų metams iš anksto buvo užsakyta 8,9 TWh SGD terminalo išdujinimo pajėgumų.

Pasak terminalą valdančios „Klaipėdos naftos“ komercijos direktoriaus Mindaugo Navako, ilguoju laikotarpiu Klaipėdos SGD terminalo techninius išdujinimo pajėgumus būtų galima išplėsti nuo esamų 3,75 mlrd. kub. m iki 5 mlrd. kub. metrų.