Institucijos vienija jėgas: kodėl miršta bitės?

„Šį mėnesį jau gavome virš 35 pranešimų apie mirusias bites, dažnu atveju įtariant mirimo priežastį dėl aplinkoje panaudotų augalų apsaugos priemonių. Ištirti nuo ko galėjo žūti bitės, mums labai reikalinga instituto bei VMVT specialistų pagalba.

Manome, kad į tokius patikrinimus pagal gautus panašaus pobūdžio pranešimus taip pat galėtume vykti kartu: mūsų specialistai siekdami išsiaiškinti ar riziką galėjo sukelti augalų apsaugos priemones naudojęs ūkininkas, VMVT inspektorius - išsiaiškinti ar bitininkas laikėsi nustatytų reikalavimų ir esant poreikiui paimti bičių mėginius laboratoriniams tyrimams, kad būtų galimybė identifikuoti kokios tai buvo panaudotos cheminės medžiagos.

Atsakingų specialistų atliktų tyrimų duomenys ir jų patikimumas yra esminis aspektas bitininkui siekiančiam prisiteisti nuostolius dėl mirusių bičių. Tikimės bendradarbiavimas su VMVT bei instituto kolegomis atneš naudingų ir ilgalaikių rezultatų,“ – sakė VATZUM direktorius Sergejus Fedotovas.

VMVT primena, tam, kad bitės būtų apsaugotos nuo kenksmingo cheminių medžiagų poveikio pirmiausia laikomas bičių šeimas bitininkas turi deklaruoti Ūkinių gyvūnų registre  ir pažymėti registruoto bityno bičių laikymo vietas, o bitininkai kurie vežioja savo bites prie medingųjų augalų, minėtame registre ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas turi pažymėti naują bityno pastatymo vietą.

Tuo tarpu ūkininkai ne vėliau kaip prieš dvi kalendorines dienas apie planuojamą purškimą turi pranešti Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS), tam kad šią informaciją gautų bičių laikytojai ir galėtų pasirūpinti bičių saugumų planuojamo purškimo metu.

„Kiekvienas bitininkas turėtų žinoti, kad net jeigu jis laiko kelis avilius ir bičių produktus naudoja tik savo reikmėms, bites turėtų registruoti, jei jis nori apsaugoti savo bites nuo kenksmingo augalų produktų poveikio purškiant pasėlius.  

Atsakingi privalo būti ir ūkininkai, laiku perspėjantys apie pasėlių purškimus. Tai juk tuo pačiu turėtų būti ir savaime suprantamas geranoriškumas ir atsakingumas prieš gamtą. Bitės ir natūralus medus  - mūsų šalies pasididžiavimas.

Be abipusiško bitininkų ir ūkininkų bendradarbiavimo bus ir toliau sunku išvengti nuostolių ir apsaugoti gamtą.

Tikimės, kad šis glaudesnis tarpinstitucinis bendradarbiavimas bus ir galimybė plačiau edukuoti ūkininkus bei bičių laikytojus apie svarbiausias taisykles padėsiančias bites išsaugoti ateities kartoms“, – kalbėjo šiuo metu VMVT vadovaujanti Audronė Mikalauskienė.

Trijų institucijų atstovų susitikime NMVRVI vadovas Egidijus Pumputis pritarė, jog turint informaciją apie galimai naudotas chemines medžiagas  - ištirti ar bitėse yra tos medžiagos likutis galima.

Tačiau labai svarbus aspektas -  teisingas mėginio paėmimas ir pristatymas tyrimui, todėl čia pasikliauti galima VMVT specialistų kompetencija, kurie galėtų bendradarbiauti vykstant tirti tokius atvejus.

 Tyrimai pasitarnautų ir kitų bičių ligų stebėsenai, nes ne visais atvejais bitės miršta dėl cheminių medžiagų, riziką joms kelia ir kitos gyvūnų užkrečiamosios ligos, o šiuos tyrimus savo laboratorijoje atlieka NMVRVI specialistai.