Prisistatė policininku
Kaip pranešė Kauno apygardos prokuratūra, nuosprendį už sukčiavimą išgirdo keturi vyrai ir moteris. Veikdami bendrininkų grupėje jie iš nukentėjusios moters išviliojo 19 810 eurus.
Bylos duomenimis, tuo metu sėdėjęs už grotų nenustatytas asmuo telefonu paskambino numatytai aukai ir prisistatė policijos pareigūnu. Nusikaltėlis moterį įtikino, kad jos banko sąskaita naudojasi sukčiai. 2019 m. balandžio 20 d. pokalbio metu nukentėjusiajai liepta nuvežti 2310 eurų ir pririšti prie kelio ženklo „Vilkaviškis".
Po trijų dienų kaltinamieji įtikino moterį, kad siekiant suimti sukčius, neva besinaudojančius jos sąskaita, reikia išgryninti daugiau pinigų. Nukentėjusioji, vadovaudamasi jai duodamais nurodymais išgrynino 3500 eurų. Ir tai dar ne viskas - moteris užsakė banke išgryninti dar 14 000 eurų. Išgrynintus pinigus nukentėjusiajai šį kartą buvo nurodyta pririšti prie kelio ženklo „Didieji Šelviai".
Išleido ir sportiniams drabužiams
Kaltinamieji susiorganizuodavo šių pinigų perdavimą ir pasidalinimą. Taip pat vienas kaltinamasis, tuo metu sėdėjęs kalėjime, už išviliotus pinigus užsisakė sportinių drabužių, kainavusių 1000 eurų.
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai kaltinamajam Sauliui Busilui paskyrė 2,5 metų ir laisvės atėmimo bausmę, o subendrinus jis už grotų turėtų praleisti net 12 metų. Arlandui Rudzevičiui paskirta 2 metų, Kęstučiui Rudzevičiui - 1 metų ir 2 mėnesių, o subendrinus su galiojusia - 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės.
Teismas nusprendė, kad Zinai Avižienei pakaks 1 metų, o Algimantui Nabažui - 1,5 metų laisvės apribojimo bausmių.
Iš dalies tenkintas nukentėjusiosios per 16 500 eurų civilinis ieškinys. Likusi pinigų suma rasta kratų metu. Nuosprendis dar gali būti skundžiamas.
Komentuoja psichologas prof. dr. Gediminas Navaitis:
Lietuvos visuomenės bendras streso lygis yra padidėjęs. Prie to prisidėjo pandemija, karantinas, karas, energetikos problemos, infliacija. Nervingesni, daugiau nerimaujantys žmonės tapo imlesni „sąmokslo teorijoms". Tokia būsena, kad „gal ko nors nežinai", labai palanki sukčiams.
Akivaizdu, kad ne visi žmonės vienodi, ir sukčiavimo atvejai skiriasi. Bet galime išskirti keletą pagrindinių krypčių. Viena jų, kai žmogui netiesiogiai siūloma dėl prasižengimo duoti kyšį.
Kitu atveju apeliuojama į kokias nors institucijas. Dar viena kryptis - įtaigiai skatinamas godumas siūlant žaibiškai praturtėti.
Pirmoji grupė apgautų žmonių pasiduoda įtaigai, nes patys gali būti nelabai sąžiningi. Pagalvokime, kaip įstatymus gerbiančioje šalyje reaguotų žmogus, jei jam praneštų, kad artimas giminaitis padarė avariją ir siūlytų greitai susimokėti.
Toks asmuo padėkotų už informaciją, pasiūlytų susitikti pas notarą ir sudaryti sutartį. Taip nelieka sukčiavimo. Netgi jei situacija būtų reali, tai kokia garantija be oficialaus susitarimo, kad po dviejų dienų nebus vėl pareikalauta pinigų.
Paminėta sukčiavimo Suvalkijoje byla atspindi tai, kad dalis žmonių gal net nuo sovietinių laikų bijo valdžios institucijų. Jie sugebėjo pamiršti, kad gyvena nepriklausomoje demokratinėje valstybėje ir valdžia piliečius turi aptarnauti, padėti.
Su jos atstovai ir reikia kalbėti kaip su aptarnaujančiaisiais. Retai pasitaiko žmonių, kurie atėję į savivaldybę, galėtų pasakyti: „Laba diena, atėjo jūsų darbdavys". Jeigu būtų taip galvojama, apie kokius bauginimus reikėtų kalbėti?
Kai ragina skubiai kažką daryti ir sumokėti, norima sužadinti godumą - staigiai turėti ypatingos naudos. Štai siūlymas: „Atsiųskite kokį tūkstantėlį, gausite visą milijoną. Surizikuokite, nes kiti jau gavo, o milijonų skaičius ribotas.
Paskubėkite." Čia veikia kaip reklamoje. Mes visi daugiau ar mažiau pasiduodame įtaigai. Ji stipriau veikia, kai esi dar neišsibudinęs anksti ryte, vyresnio amžiaus žmones. Atsiranda asmenų, kurie tikisi godulio žaidime apgauti sukčius, bet tai labai maža tikimybė.
Vaikams sakome, kad nepradėtų rėkti, kol nesuskaičiuos iki dešimties. Tą patį reikėtų daryti ir suaugusiesiems - juk ne gaisras, sprendimą ramiai galima priimti ir kitą dieną.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą